Grybų katalogo žodynėlis

• Alkaloidai - šarminiai, azoto grupę turintys, organiniai junginiai. Tirpsta organiniuose tirpikliuose, su rūgštimis sudaro vandenyje tirpias druskas. Dalis alkaloidų yra nuodingi, kai kurie priskiriami narkotinėms medžiagoms.
• Angis - angių šeimos roplys. Lietuvoje angis dar kitaip vadinama: gyvatė marguolė, margoji gyvatė, pantinė gyvatė. Tai vienintelis nuodingas Lietuvos roplys. Kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75–80 cm. Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas. Gyvavedė. Jos reakcija prisiartinus šnypščia. Tačiau kanda ši gyvatė tik tada, kai juos priminame, prispaudžiame arba kur nors užspeičiame ir roplys nebeturi kur pasitraukti, Ir taip paprastai nutinka retai, nes šie ropliai turi instinktą slėptis nuo žmogaus - išgirdę žingsnius, pamatę žmogų ar pajautę jį savo organais, kurie atskiria temperatūros pokyčius, jie iš karto slepiasi ar įlenda į urvelį.
• Apvalkalas - apsauginė plėvelė, kuri apgaubia jaunus daugelio grybų rūšių vaisiakūnius, grybui augant apvalkalas plyšta ir lieka tik ant koto pagrindo kaip išnara (volva) arba ant kepurėlės luobelės karpučių ar žvynelių pavidalu.
• Askai - Aukšliagrybių organas, kuris yra maišelio arba asko formos ir kurio viduje formuojasi sporos - aukšliasporės.
• Augavietė - vieta, kur auga grybai. Daugelis grybų mėgsta tam tikro tipo, tai yra lapuočius, spygliuočius arba mišriuosius miškus.
• Aukšliai - Aukšliagrybių organas, kuris yra maišelio arba asko formos ir kurio viduje formuojasi sporos - aukšliasporės.
• Bazidė - Buožės ar cilindro formos ląstelė, ant kurios ataugėlių formuojasi papędgrybių sporos - papėdsporės.
• Bekotis - Grybas, kuris iš substrato išauga be koto.
• Botulizmas - sunki toksikoinfekcija su išreikštu centrinės nervų sistemos pakenkimu. Liga prasideda staiga. Ligonį pykina, džiūsta burna, apima silpnumas, skauda galvą, pakyla temperatūra. Vėliau sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse, užkrenta viršutiniai akių vokai. Gali sutrikti kvėpavimas, rijimas.
• Švinas - nuodinga medžiaga, kurią kaupia kai kurie grybai (pvz. kaip Pilkoji meškutė (Paxillus involutus) - tai sunkusis metalas. Patekęs į organizmą, paprastai švinas sudaro pastovias sankaupas kauluose (apie 70 % jo kiekio). Pašalinti susikaupusį šviną iš organizmo padeda naudojimas produktų turinčių pektininių medžiagų bei vitamino C.
• Erkės - yra smulkūs, dažniausiai mikroskopinio dydžio (iki 5mm) voragyviai.

Rekomenduojame žinoti

Pirmoji pagalba sušalus? :: SOS pagalbos patarimai Žiema tai laikas, kai itin aktualu žinoti kaip apsisaugoti nuo šalčio? Aišku šaltuoju metų laiku mažai kas grybauja, nors, juk, būtent.. žiema pats geriausias laikas Pirmoji pagalba įkandus gyvatei Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose Grybų sandara. Kotas Grybų kotas būna pilnaviduris arba iš dalies arba visiškai tuščiaviduris. Dažniausiai cilindriškas, kartais prie pagrindo nusmailėjęs ar svogūniškai sustorėjęs ir įsišakniję

Kaip orentuotis miške ir nepasiklysti? Kaip orentuotis miške ir nepaklysti? pirmiausia įsidėmėkite vietą kurioje pastatyta transporto priemonė su kuria atvykote. Įsidėmėkite kuriuo keliu atvažiavote ir Pirmoji pagalba susidūrus su žaibu Paprastai patyrus žaibo smūgį, ant nukentėjusiojo kūno matyti melsvos spalvos medžio pavidalo raizginys. Nukentėjusysis visais atvejais praranda samonę Grybų skirstymas (grupės) pagal jų maitinimosi (gyvenimo)būdą Grybai pagal maitinimosi būdą skirstomi į saprofitinius, parazinius bei simbiontinius. Saprofitiniai auga ant negyvų ar sutrešusių augalinės kilmės organizmų ar jų liekanų

Grybų paplitimas Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos Kas turėtų būti vaistinėlėse? Kadangi dažniausiai grybauti vykstam su automobiliu, tad vaistinėlė galima sakyt, praktiškai visuomet po ranka. Nes kiekvienas žmogus privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą Kaip elgtis su ugnimi gamtoje? Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje! Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką