Baltikiniai grybai :: Tricholomataceae

Baltikiniai - Agarikieèiø (Agaricales) eilës grybø ðeima. Ðios ðeimos grybø vaisiakûniai vidutinio dydþio. Kepurëlës pavirðius lygus ar þvynuotas. Yra valgomø, nuodingø rûðiø, aktyviø medienos ardytojø.

Dvispalvë lakabudë Lakabudë dvispalvë iðsiskiria savo violetiniu atspalviu, nors ir yra valgoma, bet reto grybautojo renkamas.. Didþioji meðkabudë Didþioji meðkabudë iðsiskiria balta, didele taurelës formos, daþniausiai su ðviesiai rudomis dëmëmis, kepu.. Plaèialapë kremblë Plaèialapë kremblë iðsiskiria nemaþa, suaiþëjusia, spinduliðkai dryþuota, pilkai ruda kepurële bei kepurël.. Pilkoji plempë Pilkoji plempë tai vëlyvo rudens nedidelis grybas su pilka, kartais su rusvu ar þalsvu atspalviu, su gûbre..

Nykðtukinë plempë Nykðtukinë plempë tai labai smulkuèiai vos 1-1,5 cm skersmens balta, kartais su rausvu atspalviu kepurële,.. Smailiakotë plempë Smailiakotë plempë iðsiskiria rudai raudona arba geltonai raudona arba kaðtono spalvos kepurële bei daþnia.. Verpstiðkoji plempë Verpstiðkoji plempë iðsiskiria purvinai rausvai rudos spalvos kepurële, bei iðskirtiniu stipriai vagotu, m.. Vëlyvoji plempë Vëlyvoji plempë tai smulkutis, gelsvai rudas, daþnai su rausvu atspalviu, grybas augantis vëlai rudená, sp..

Dvokianèioji plempë Dvokianèioji plempë iðsiskiria gelsvai rusva kepurële, kurios pakraðtëlis visados vagotas bei baltai plauk.. Plaukuotpëdë plempë Plaukuotpëdë plempë iðsiskiria plonamëse ðiek tiek plauðuota rausvai ruda ar pilkai ruda blunkanèia kepurë.. Ðiurkðèiakotë plempë Ðiurkðèiakotë plempë tai gan smulkutis grybas, augantis grupëmis, þolëtose vietovëse, su gelsvai rusvos sp.. Dëmëtoji plempë Dëmëtoji plempë iðsiskiria balta ar baltai gelsva su rausvai rudomis ar rudomis dëmëmis kepurële ir labai ..

Rekomenduojame þinoti

Pirmieji pavasario grybai - Bobausiai Bobausiai nors ir labai kvapnûs, þali grybai yra nuodingi, juos bûtina tinkamai iðvirti – juose esanti veiklioji medþiaga giromitrinas sukelia apsinuodijimà Grybø sandara. Kepurëliø tipai Kepurëlë – grybo virðutinë dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranþinës, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todël lietus kartais jas Kaip apsisaugot nuo erkiø? :: Kada aktyviausios erkës Kaip apsisaugot nuo erkiø? Lietuvoje ir ne tik... erkiø sezonas prasideda kai vidutinë paros temperatûra pasiekia 7 laipsnius ðilumos

Grybø skirstymas (grupës) pagal jø maitinimosi (gyvenimo)bûdà Grybai pagal maitinimosi bûdà skirstomi á saprofitinius, parazinius bei simbiontinius. Saprofitiniai auga ant negyvø ar sutreðusiø augalinës kilmës organizmø ar jø liekanø Karðtis ir sveikata. Kaip iðlikti gyvam per karðèius? Karðtis þmones veikia skirtingai. Ilgai trunkantis karðtis turi didelës átakos mirðtamumui, jis labiausiai veikia pagyvenusius þmones, pirmiausiai - moteris Grybø Marinavimas :: Grybø atsargø ruoðimas marinuojant Grybø atsargø ruoðimas: marinavimas - marinuoti geriausia jaunus, tvirtus be kotø grybus, kiekvienà rûðá atskirai, daþniausiai marinuojami baravykai, raudonvirðiai

Apsinuodijimas grybais Suvalgius nuodingø grybø galima susirgti inkstø arba kepenø nepakankamumu, o kartais tokios vaiðës gali kainuoti net ir gyvybæ Grybø poveikis sveikatai Grybai – nekaloringas, taèiau sunkiai virðkinamas maistas. Kai kurie þmonës yra nepaprastai jautrûs grybams: suvalgæ bet kokiø grybø, jie jauèiasi lyg apsinuodijæ. Tokiems Pirmoji pagalba nusideginus Jei tikëti statistika, daþniausiai nusideginama karðtu skysèiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie ákaitinto daikto, reèiau – garais ar cheminëmis