Paprastasis kelmutis - Armillaria mellea

Valgomas

Ðeima: Ðalmabudiniai » Gentis: Kelmutis »» Kelmuèiai, pasirodo gali bûti didþiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatë, kad vienas kelmuèio individas po þeme iðsiðakojusiomis rizomorfomis gali uþimti 15-900 ha plotà, sverti apie 100-6000 tonø ir bûti net 15000-25000 metø senumo.

Kepurëlë: 3-12 cm. skersmens, jauno grybo iðkili, senesnio paplokðèia, senesniø grybø net ádubusi, geltona, geltonai ruda, viduryje tamsesnë, geltonai rudais arba juodai rudais þvyneliais apaugusi, kuriø kepurëlës kraðtuose beveik nëra. Seni kelmuèiai gali turëti itin maþai þvyneliø ir tik kepurëlës centre. Senesniø kepurëlës kraðtai kartais gali neþymiai banguoti. Drëgna kepurëlë bûna gleivëta.

Lakðteliai: jaunø grybø balsvi, senesniø gelsvi, priaugæ prie koto, gali netgi bûti ir truputá kotu nuaugæ þemyn, kartais su rudomis dëmëmis.

Kotas: 5-15 cm. ilgio, 1-2,5 cm. storio, kepurëlës spalvos, tamprus, plauðingais þvyneliais padengtas, virðutinëje dalyje su balsvos spalvos plëvelës pavidalo þiedu - rinkiu, kuris yra mësingas, paprastai gerai susiformavæs, jaunø kelmuèiø suaugæs su kepurële ir sudaro vadinamajá ðydà. Rinkis vëliau nenukrenta, jo virðutinë dalis gelsva, iðvagota grioveliø, apatinë apþëlusi pûkeliais. Kotas daþnai kreivas. Pavieniui auganèiø grybø kotas prie pagrindo turi aiðkiai matomà gumbiðkà sustorëjimà.

Trama (mësa): balta, malonaus kvapo, rûgðtaus skonio.

Sporos: baltos.

Augimas: Auga rugpjûèio-spalio mën. ant ávairiø medþiø kelmø ir aplink juos, kupetomis; grybai daþniausiai kotais tarp savæs suaugæ, taèiau auga ir pavieniui. Ðiaip grybas yra parazitinis, ir augantis ant medþiø po jo þieve suformuoja á veltiná panaðø raizginá ir ið augalo ant kurio auga iðsiurbia tiek maistiniø medþiagø, kad jis greitai nunyksta. Daþnai kelmuèiai auga po keletà metø ant to paties augalo ar kelmo, kol nesunaudoja visø kelmo maistingøjø medþiagø.

Sinonimai: nemunë, kelmutë, Armillaria mellea [pridëti grybo sinonimà]

---

Raðykite aiðkiai, suprantamai, nenaudokite jokiø hieroglifø, simboliø
ar apostrofø - jø neatpaþins ir iki mûsø ateis nekorektiðkas tekstas.

! Grybo liaudiðkas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jûsø pastabos apie ðá grybà:
! Jûsø el.paðtas (tik tam jei reikëtø pasitikslinti)
! Áveskite kodà (kurá matote paveikslëlyje):
! Paþymëkite:

 Laukelius paþymëtus - ! - bûtina uþpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Grybas valgomas ðvieþias (virtas, keptas), tinka sûdyti ir marinuoti. Maistui tinka tik kepurëlës, nes kotai kieti, ypaè senesniø grybø. Grybautojø tarpe labai populiarus ir mielai renkamas grybas.

  Nesunkiai gali bûti supainiojamas su gan panaðiu nuodingu grybu, kaip puokðtinë kelmabudë (Hypholoma fasciculare), kuri nuo kelmuèiø skiriasi þalsvai gelsvu atspalviu, bei neturi þvyneliø. Taip pat, kelmutis panaðus á nuodingà eglinæ kûgiabudæ (Galerina marginata), kuri nuo kelmuèio skiriasi lygia kepurële, neturi þvyneliø.

Treèiosios kategorijos grybas

Rekomenduojame þinoti

Grybø Sûdymas :: Grybø atsargø ruoðimas sûdant Grybø atsargø ruoðimas: Sûdymas - sûdyti galima visus grybus, tik rekomenduojama kiekvienà rûðá atskirai ir laikyti 6-8°C temperatûros patalpoje

Grybø Marinavimas :: Grybø atsargø ruoðimas marinuojant Grybø atsargø ruoðimas: marinavimas - marinuoti geriausia jaunus, tvirtus be kotø grybus, kiekvienà rûðá atskirai, daþniausiai marinuojami baravykai, raudonvirðiai

Grybø dþiovinimas :: Grybø atsargø ruoðimas dþiovinant Grybø atsargø ruoðimas: Dþiovinimas - geriausiai tinkami baravykai, kiti grybai dþiovinami juoduoja. Bet kai nëra baravykø, galima dþiovinti raudonvirðius, lepðes