Grybų sandara. Kotas
Grybų kotas būna pilnaviduris arba iš dalies arba visiškai tuščiaviduris. Dažniausiai cilindriškas, kartais prie pagrindo nusmailėjęs ar svogūniškai sustorėjęs ir įsišakniję
TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška
Karštis ir sveikata. Kaip išlikti gyvam per karščius?
Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai Karštis žmones veikia skirtingai. Ilgai trunkantis karštis turi didelės įtakos mirštamumui, jis labiausiai veikia pagyvenusius žmones, pirmiausiai - moteris, sakė Daniela D’Ippoliti iš Sveikatos tarnybos Romoje.Ji kartu su kitais mokslininkais tyrė sąsajas tarp karščio bangų ir mirčių skaičiaus padidėjimo tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Environmental Health".
1990-2004 metų karščių padariniai pasirodė esantys gerokai skirtingi: karščio periodu Miunchene (Vokietija) mirčių padaugėjo tik 7,6 proc., o Milane (Italija) - net 33,6 proc.
Jei karščio banga tęsiasi ir yra labai intensyvi, kai kuriomis dienomis mirtingumas išauga netgi pusantro tris kartus, rodo tyrimas. Senjorų mirčių daugiau būna Viduržemio jūros šalyse (plius 21,8 proc.) nei šiaurėje esančiuose miestuose (plius 12,4). Remiantis tyrimu, tik Miunchene mirčių dėl kvėpavimo takų susirgimų ženkliai neišaugo.
Nors... nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros ir negailestingai tvieskiančios saulės kenčia visi, bet ypač sunku mažyliams, vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio ar ligotiems žmonėms.
Tarp visų ligų, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėje, ypač prasidėjus karščiams, yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas.
Stiprus perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų tuomet, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti prakaituodamas. Tokiu atveju greitai (per 10-15 min. ) pakyla labai aukšta kūno temperatūra, kuri pažeidžia smegenis, turi neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, kenkia kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir net gali mirti.
Norint išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius perkaitimo požymius:
pakyla kūno temperatūra iki 38 41 laipsnių karščio,
oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja);
padažnėja ir sustiprėja pulsas,
vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas,
spengia ausyse,
mieguistumas,
pykinimas.
Užsitęsusi tokia būklė sukelia spazmus, aptemsta sąmonė, o kartais žmogus trumpam netenka sąmonės ar jį ištinka koma.
Tokiu atveju patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar nunešti į vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, rekomenduojama duoti gerti mineralinio vandens arba atvėsintos arbatos.
Tačiau efektyviausias būdas išvengti šilumos smūgio yra stengtis neperkaisti.
Taigi, kaip elgtis esant tokiems karščiams?
Renkitės šviesiais drabužiais, dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius.
Nebūkite fiziškai aktyvus ir mažiau būkite karštyje: fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, kai karšta judėkite gerokai lėčiau negu paprastai, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.
Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą bei nesineškite į paplūdimį greitai gendančių produktų. Esant dideliems karščiams gali iš viso dingti apetitas, todėl jei žmogus nenori valgyti, per jėgą to daryti nereikėtų. Organizmo poreikį maistui reguliuoja alkis, tai signalas, kad organizmui reikia medžiagų, tačiau jei žmogus valgyti nenori, nereikia kišti per prievartą, geriau gerti kuo daugiau skysčių.
Gerkite dažniau nei troškina: geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgštės vanduo, venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 12 val.) po truputį. Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti per karščius.Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti per karščius. Karštą vasaros dieną 2,53 litrai skysčių tai minimumas, kiek reikėtų išgerti.
Beje, niekada nei žmonių, nei gyvūnų nepalikti uždarame automobilyje.
Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą.
Atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.
Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį - nuo 10 iki 16 valandos. Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)
Rekomenduojame žinoti
 Kaip saugotis nuo žaibo?Kaip saugotis nuo žaibo? Jeigu audra užklupo miške, ar tiesiog lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų Grybų paplitimasValgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos | Grybų radioaktyvumasGrybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų  Grybų maistinė vertėGrybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio  Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui | Grybų sistematikaŠiandien yra žinoma daugiau kaip 100 000 grybų rūšių. Beto kiekvieną dieną registruojami, taigi su kiekviena diena grybų rūšių didėja Bendros žinios apie grybusNors dažniausiai grybai yra priskiriami augalams, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad grybai, tai atskira grupė, užimanti tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų  Pirmieji mūsų sodo grybai - briedžiukai.Valgomųjų briedžiukų ieškokite lapuočių miškuose ir parkuose, netgi savo soduose po krūmais, drėgnose, saulės šildomose vietose. Pvz pas mus sode, auga po ar šalia kukmedžių |
Raganų ratilai
Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais
Smailiažvynė žvynabudėlė
Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu
Kopūstgalvis raukšlius
Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme
Rudeninis bobausis
Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.
Paprastasis kelmutis
Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas
Paprastoji poniabudė
Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir
Receptai
Skaitiniai
Rekomenduojame
Pasidalink FOTO laimikiu..
