Verpstiškoji plempė - Collybia fusipes

NEvalgoma

Šeima: Baltikiniai » Gentis: Plempė »» Verpstiškoji plempė išsiskiria purvinai rausvai rudos spalvos kepurėle, bei išskirtiniu stipriai vagotu, maždaug per vidurį sustorėjusiu, persisukusiu kotu. Beto, dažniausiai augantis kupstais ir išskirtai šalia ąžuolų.

Kepurėlė: 3 – 8 cm skersmens, mėsinga, iš pradžių iškili, augant plokštėja, dažnai su buku gūbreliu. senesniems grybams būdinga netaisyklinga forma.

Lakšteliai: platūs reti, skirtingo ilgio, tarpusavy sujungti plonyčiais lakšteliukais. Spalva balsva arba balta, dažnai su rusvu atspalviu, augant atsiranda rausvai rudų taškelių.

Kotas: 4 – 9 cm ilgio, tamsiai rausvai rudos spalvos, prie lakštelių šviessesnis, kietas, iš pradžių akytas, pilnaviduris, vėliau tuščiaviduris, dažnai kreivas, padengtas gilių išilginių vagelių, verpstiškas, maždaug per vidurį dažniausiai būna sustorėjęs, dažnai persisukęs, apačioje turi šaknelių pavidalo išaugas.

Trama (mėsa): kieta balta, neturi beveik jokio skonio ir kvapo.

Sporos: baltos.

Augimas: Auga birželio – spalio mėnesiais, išskirtai šalia ąžuolų ir auga kupetomis kamieno papėdėje ir ant kelmų.

Sinonimai: Vepstakotė plempė [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

  gali būti painiojama su juodakote ugniabude (Flammulina velutipes) labai geru valgomuoju grybu, tačiau dažniausiai plempę išduoda išskirtinis verpstiškai vagotas, persisukęs kotas

Rekomenduojame žinoti

Pirmoji pagalba įsisiurbus erkei Greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, nes šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė

Pirmoji pagalba nusideginus Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

Karštis ir sveikata. Kaip išlikti gyvam per karščius? Karštis žmones veikia skirtingai. Ilgai trunkantis karštis turi didelės įtakos mirštamumui, jis labiausiai veikia pagyvenusius žmones, pirmiausiai - moteris