TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Po erkės įsisiurbimo - kokie nerimą keliantys simptomai?

     Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai
    Po erkės įsisiurbimo asmenys privalo stebėti savo sveikatą (iki 35 dienų), o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų, sąnarių skausmams, įkandimo vietoje atsiradus raudonai besiplečiančiai dėmei, privalo kreiptis į gydytoją.

    Erkinio encefalito pirmieji požymiai, panašūs į gripo - karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai, atsiranda po 1-2 savaičių. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Viruso sukeliamam erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra. Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui.

    Tačiau maždaug trečdalis persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta – vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose, todėl jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis sukėlėjai pakliūna į žmogaus organizmą.


    Laimo ligos būdingiausias požymis – žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė), kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1-4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje maždaug pusei nukentėjusiųjų. Dėmė palaipsniui plečiasi. Po 4-8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme, ir po 2- 9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai.

    Rekomenduojame žinoti

    Juosvasis piengrybis

    Drėgnų vietų grybas, dažniausiai pasislėpęs tarp samanų ar žolių, išsiskiriantis žalsvai juoda ar žalsvai ruda spalva, perlaužus išskiria pieniškas sultis. Mikorizinis gryba

    Kraujaspalvė ūmėdė

    Kraujaspalvė ūmėdė išsiskiria ryškia kraujo raudonumo mėsinga kepurėle, kuri augant blunka, rausvu kotu bei tuo kad, išskirtinai pušynų grybas.

    Tamprusis baravykas (kazlėkas)

    Vidutinio dydžio, labai tamprūs grybai, išsiskiria tuo kad nebijo šalnų bei naktimis šviečia, paprastai atrandamas tik pušynuose.

    Raudonkotė ūmėdė

    Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Raudonkotė ūmėdė išsiskiria raudonos spalvos kepurėle bei baltu su raudonu apnašu ar raudonai dryžuotu kotu.

    Garbanotoji alvytė

    Garbanotoji alvytė išsiskiria giliai vagotu tuščiaviduriu kotu, bei netaisyklingai išsislanksčiusia kepurėle bei trapia tiek kepurėlės tiek koto trama.

    Juodasis beržo grybas

    Juodasis beržo grybas arba Įžulnusis skylenis išsiskiria tuo kad, yra parazituojantis beržų kamienų grybas, paprastai juodos spalvos.

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų radioaktyvumas

    Grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

    Grybų sandara. Kepurėlių tipai

    Kepurėlė – grybo viršutinė dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas

    Kaip saugotis nuo žaibo?

    Kaip saugotis nuo žaibo? Jeigu audra užklupo miške, ar tiesiog lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų

    Kaip sudaromi grybų pavadinimai (lotyniški)

    Visų grybų, kaip ir kitų organizmų, vardams žymėti mokslinėje literatūroje vartojamas dvinaris (binarinis) būdas. Pavyzdžiui, kiekvienas augalas ar gyvūnas vadinamas dviem

Violetinis nuosėdis

Violetinis nuosėdis išsiskiria šiurkščiai aksomiška, violetinės ar melsvai juodos spalvos kepurėle bei tokios pat spalvos rudo atspalvio ar su rudomis dėmėmis kotu.

Pilkasis žagaris

Krūmelio formos nedideli grybai, tik 3-8 cm. aukščio, krūmiškai išsišakoję iš bendro trumpo ir storo koto į didesnes ir smulkesnes šakutes, paprastai pilkos arba pilkai rusv

Baltoji musmirė

Nuodingi, nevalgomi grybai Baltoji musmirė išsiskiria savo balta spalva, tiek kepurėlė, tiek kotas, tiek lakšteliai, tiek trama yra baltos spalvos. Kotas palei lakštelius turi žiedą, kuris deja augdam

Šilkaviršė šydabudė

Šilkaviršė šydabudė išsiskiria balta stipriai plaušuota pasišiaušusia, dažniausiai bukai kūgiška kepurėle, kuri augant plokštėja bei ryškiai matoma didele išnara. Grybas aug

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Paprastoji poniabudė

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir ž

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija