TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Po erkės įsisiurbimo - kokie nerimą keliantys simptomai?

     Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai
    Po erkės įsisiurbimo asmenys privalo stebėti savo sveikatą (iki 35 dienų), o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų, sąnarių skausmams, įkandimo vietoje atsiradus raudonai besiplečiančiai dėmei, privalo kreiptis į gydytoją.

    Erkinio encefalito pirmieji požymiai, panašūs į gripo - karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai, atsiranda po 1-2 savaičių. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Viruso sukeliamam erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra. Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui.

    Tačiau maždaug trečdalis persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta – vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose, todėl jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis sukėlėjai pakliūna į žmogaus organizmą.


    Laimo ligos būdingiausias požymis – žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė), kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1-4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje maždaug pusei nukentėjusiųjų. Dėmė palaipsniui plečiasi. Po 4-8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme, ir po 2- 9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai.

    Rekomenduojame žinoti

    Ūmėdė garduolė

    Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Garduolės ūmėdės kepurėlės pavirčius nesulupa, jauna yra balta, vėliau gelsva arba gelsvai rusvai dėmėta.

    Pilkoji meškutė

    Pilkoji meškutė išsiskiria paprastai gelsvai rudos kepurėle, su nuaugtiniais lakšteliais, kurie labai greitai paruoduoja juos paspaudus.

    Raukšlėtasis gudukas

    Priklauso Nausėdinių grybų šeimai. Raukšlėtasis gudukas išsiskiria šviesiai gelsvos spalvos kepurėle su ryškiu gūbreliu bei turintis žiedą ant koto.

    Rausvoji ūmėdė

    Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Rausvoji ūmėdė išsiskiria raudonai ruda kepurėle. Lietuvos miškuose gan dažna, nekarti.

    Fechtnerio baravykas

    Fechtnerio baravykas išsiskiria kepurėlės geltona apačia, trama geltona, bei tuo kad paspaudus grybas mėlynuoja bei auga tik po ąžuolais ar netoli ąžuolų.

    Mairūno naudojimas ir nauda

    Tai sveikas ir naudingas prieskonis, tinka ir kitoms sriuboms, apkepams, troškintiems patiekalams, makaronų padažams, mėsos patiekalams ir įvairiausių rūšių dešroms - šie pr

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Pirmoji pagalba apsinuodijus

    Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą, iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną, po to duokite išgerti 1-2 litrus šilto vandens

    Grybų maistinė vertė

    Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio

    Bendros žinios apie grybus

    Nors dažniausiai grybai yra priskiriami augalams, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad grybai, tai atskira grupė, užimanti tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų

    Grybų sandara. Kotas

    Grybų kotas būna pilnaviduris arba iš dalies arba visiškai tuščiaviduris. Dažniausiai cilindriškas, kartais prie pagrindo nusmailėjęs ar svogūniškai sustorėjęs ir įsišakniję

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

    Pirmieji pavasario grybai - Bobausiai

    Bobausiai nors ir labai kvapnūs, žali grybai yra nuodingi, juos būtina tinkamai išvirti – juose esanti veiklioji medžiaga giromitrinas sukelia apsinuodijimą

    Grybų skirstymas maistinėmis kategorijomis

    Seniau valgomieji grybai pagal skonį ir vertę buvo skirstomi į keturias sąlygines kategorijas, šiuo metu šių kategorijų beveik jau kaip ir atsisakoma, teigiama, kad žmonės

    Pirmoji pagalba susidūrus su žaibu

    Paprastai patyrus žaibo smūgį, ant nukentėjusiojo kūno matyti melsvos spalvos medžio pavidalo raizginys. Nukentėjusysis visais atvejais praranda samonę

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija