TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Po erkės įsisiurbimo - kokie nerimą keliantys simptomai?

     Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai
    Po erkės įsisiurbimo asmenys privalo stebėti savo sveikatą (iki 35 dienų), o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų, sąnarių skausmams, įkandimo vietoje atsiradus raudonai besiplečiančiai dėmei, privalo kreiptis į gydytoją.

    Erkinio encefalito pirmieji požymiai, panašūs į gripo - karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai, atsiranda po 1-2 savaičių. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Viruso sukeliamam erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra. Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui.

    Tačiau maždaug trečdalis persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta – vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose, todėl jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis sukėlėjai pakliūna į žmogaus organizmą.


    Laimo ligos būdingiausias požymis – žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė), kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1-4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje maždaug pusei nukentėjusiųjų. Dėmė palaipsniui plečiasi. Po 4-8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme, ir po 2- 9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai.

    Rekomenduojame žinoti

    Kietoji guotė

    Kietoji guotė išsiskiria balsvai gelsva ar dramblio kaulo spalvos, dažnai ir su žalsvu atspalviu, netaisyklingos formos kepurėle bei tokios pat spalvos kotu. Išskirtinai lap

    Verpstiškoji plempė

    Verpstiškoji plempė išsiskiria purvinai rausvai rudos spalvos kepurėle, bei išskirtiniu stipriai vagotu, maždaug per vidurį sustorėjusiu, persisukusiu kotu. Beto, dažniausia

    Dygliuotasis pumpotaukšlis

    Dygliuotasis pumpotaukšlis išsiskiria 3-5 cm skersmens, rutuliška arba plačiai kriaušiška, dygliuota, gauruota kepurėle, kuri netgi kažkiek primena ežiuką.

    Ąžuolyninis raudonviršis

    Ąžuolyninis raudonviršis tai stambūs, mėsingi dažniausiai su rausvu atspalviu grybai su rausvai rudai žvyneliuotu kotu ir dažniausiai atrandami ąžuolų kaimynystėje.

    Garbanotoji alvytė

    Garbanotoji alvytė išsiskiria giliai vagotu tuščiaviduriu kotu, bei netaisyklingai išsislanksčiusia kepurėle bei trapia tiek kepurėlės tiek koto trama.

    Karčialakštė ūmėdė

    Karčialakštė ūmėdė išsiskiria pusrutuliška, senesnių paplokščia su sutrūkinėjusiais kraštais ruda su įvairiais atspalviais kepurėle. Išskirtinai lapuočių ar mišrių miškų deg

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų paplitimas

    Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos

    Grybų maistinė vertė

    Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio

    Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?

    Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui

    Pirmoji pagalba susidūrus su žaibu

    Paprastai patyrus žaibo smūgį, ant nukentėjusiojo kūno matyti melsvos spalvos medžio pavidalo raizginys. Nukentėjusysis visais atvejais praranda samonę

    Grybų poveikis sveikatai

    Grybai – nekaloringas, tačiau sunkiai virškinamas maistas. Kai kurie žmonės yra nepaprastai jautrūs grybams: suvalgę bet kokių grybų, jie jaučiasi lyg apsinuodiję. Tokiems

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Pirmieji pavasario grybai - Bobausiai

    Bobausiai nors ir labai kvapnūs, žali grybai yra nuodingi, juos būtina tinkamai išvirti – juose esanti veiklioji medžiaga giromitrinas sukelia apsinuodijimą

    Pirmoji pagalba apsinuodijus

    Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą, iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną, po to duokite išgerti 1-2 litrus šilto vandens

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija