TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Po erkės įsisiurbimo - kokie nerimą keliantys simptomai?

     Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai
    Po erkės įsisiurbimo asmenys privalo stebėti savo sveikatą (iki 35 dienų), o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų, sąnarių skausmams, įkandimo vietoje atsiradus raudonai besiplečiančiai dėmei, privalo kreiptis į gydytoją.

    Erkinio encefalito pirmieji požymiai, panašūs į gripo - karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai, atsiranda po 1-2 savaičių. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Viruso sukeliamam erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra. Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui.

    Tačiau maždaug trečdalis persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta – vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose, todėl jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis sukėlėjai pakliūna į žmogaus organizmą.


    Laimo ligos būdingiausias požymis – žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė), kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1-4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje maždaug pusei nukentėjusiųjų. Dėmė palaipsniui plečiasi. Po 4-8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme, ir po 2- 9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai.

    Rekomenduojame žinoti

    Margoji musmirė

    Gan pavojingas grybas, nors nesunkiai atpažįstamas, turi baltais žvyneliais apšepusią kepurėlę, kotas su žiedu bei gumbiškai sustorėjusia išnara.

    Ąžuolyninis raudonviršis

    Ąžuolyninis raudonviršis tai stambūs, mėsingi dažniausiai su rausvu atspalviu grybai su rausvai rudai žvyneliuotu kotu ir dažniausiai atrandami ąžuolų kaimynystėje.

    Lipnusis tampriagrybis

    Lipnusis tampriagrybis išsiskiria krūmiška savo forma, nuo pamatinio kotelio dvigubai šakoti, šakelių viršūnėlės su keliais danteliais. Grybas tamprus, labai lipnus, glitus,

    Šiurkščiakotė plempė

    Šiurkščiakotė plempė tai gan smulkutis grybas, augantis grupėmis, žolėtose vietovėse, su gelsvai rusvos spalvos kepurėle bei pilkšvu ar tamsiai rudu kotu.

    Juodkotė meškutė

    Juodkotė meškutė išsiskiria ekscentriška rausvai ar gelsvai ruda kepurėle, bei ekscentišku juodai aksominiu, siaurėjančiu į apačią kotu.

    Gelsvoji šakabudė

    Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Simptomai apsinuodijus grybais

    Dažniausiai apsinuodijus grybais simptomai atsiranda ne iš karto, todėl dažnai neskubama kreiptis į gydytoją, O tai gali būti lemtinga klaida, deja kartais nebeištaisoma

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

    Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?

    Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

5 grybų panaudojimo būdai

Grybai yra svarbi mūsų planetos ekosistemos grandis. Jie atlieka reikšmingą vaidmenį tiek natūralioje gamtoje esančiai pusiausvyrai palaikyti, tiek žmonių pasaulyje žmogaus

Gelsvoji šakabudė

Nuodingi, nevalgomi grybai Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu

Samaninė arenija

Nuodingi, nevalgomi grybai Samaninė arenija - nedidelis, labai plonas grybas, išsiskiriantis savo vėduokliška kepurėle, dažniausiai netaisyklingai banguotais kraštais. Atrandamas išskirtinai tarp arba

Dvispalvė lakabudė

Lakabudė dvispalvė išsiskiria savo violetiniu atspalviu, nors ir yra valgoma, bet reto grybautojo renkamas grybas.. matyt atbaido jo spalva, nors pasižymi skaniu skoniu bei

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija