TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Po erkės įsisiurbimo - kokie nerimą keliantys simptomai?

     Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai
    Po erkės įsisiurbimo asmenys privalo stebėti savo sveikatą (iki 35 dienų), o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų, sąnarių skausmams, įkandimo vietoje atsiradus raudonai besiplečiančiai dėmei, privalo kreiptis į gydytoją.

    Erkinio encefalito pirmieji požymiai, panašūs į gripo - karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai, atsiranda po 1-2 savaičių. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Viruso sukeliamam erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra. Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui.

    Tačiau maždaug trečdalis persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta – vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose, todėl jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis sukėlėjai pakliūna į žmogaus organizmą.


    Laimo ligos būdingiausias požymis – žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė), kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1-4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje maždaug pusei nukentėjusiųjų. Dėmė palaipsniui plečiasi. Po 4-8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme, ir po 2- 9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai.

    Rekomenduojame žinoti

    Grakščioji ūmėdė

    Grakščioji ūmėdė išsiskiria ryškios raudonos spalvos, pusrutuliška, mėsinga kepurėle bei šiek tiek kartoku skoniu.

    Geltonkepurė ūmėdė

    Geltonkepurė ūmėdė išsiskiria gan trapia, gelsvos ar ochriškai geltonos spalvos kepurėle su daug ryškesniu viduriuku bet tuo, kad išskirtinai atrandama tik po bukais, ąžuola

    Tuščiakotis baravykenis

    Tuščiakotis baravykenis išsiskiria visuomet tuščiaviduriu, žieduotu, kepurėlės spalvos kotu bei plona gelsvai ruda ar oranžiškai ruda ar kaštonine kepurėle su kauburėliu.

    Čerpėtasis dyglutis

    Čerpėtasis dyglutis arba Čerpėtasis žvynadyglis išsiskiria ruda spalva bei žvynais apšepusiu kepurėlės paviršiumi, kurios apačia dygliuota.

    Žalsvasis baravykas

    Dažniau vadinamas aksombaravykiu, tai geltonai rudas su žalsvu atspalviu grybas, paprastai turintis ilgą kotą, su geltona keprėlės apačia.

    Šiurkščiakotė plempė

    Šiurkščiakotė plempė tai gan smulkutis grybas, augantis grupėmis, žolėtose vietovėse, su gelsvai rusvos spalvos kepurėle bei pilkšvu ar tamsiai rudu kotu.

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Apsinuodijimas grybais

    Suvalgius nuodingų grybų galima susirgti inkstų arba kepenų nepakankamumu, o kartais tokios vaišės gali kainuoti net ir gyvybę

    Kaip sudaromi grybų pavadinimai (lotyniški)

    Visų grybų, kaip ir kitų organizmų, vardams žymėti mokslinėje literatūroje vartojamas dvinaris (binarinis) būdas. Pavyzdžiui, kiekvienas augalas ar gyvūnas vadinamas dviem

    Pirmoji pagalba susidūrus su žaibu

    Paprastai patyrus žaibo smūgį, ant nukentėjusiojo kūno matyti melsvos spalvos medžio pavidalo raizginys. Nukentėjusysis visais atvejais praranda samonę

    Bendros žinios apie grybus

    Nors dažniausiai grybai yra priskiriami augalams, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad grybai, tai atskira grupė, užimanti tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų

    Pirmieji mūsų sodo grybai - briedžiukai.

    Valgomųjų briedžiukų ieškokite lapuočių miškuose ir parkuose, netgi savo soduose po krūmais, drėgnose, saulės šildomose vietose. Pvz pas mus sode, auga po ar šalia kukmedžių

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija