Pušyninė rudmėsė (Piengrybis) - Lactarius deliciosus

Valgoma

Šeima: Ūmėdiniai » Gentis: Piengrybis »» Tai vienas iš geriausiai vertinamų grybų, išsiskiriantis gelsvai rausva su melsvai žalsvu atspalviu kepurėle su įdubusiu viduriu bei su tamsesnėmis bei šviesesnėmis koncentrinėmis zonomis.

Kepurėlė: 3-12 cm. skersmens, mėsinga, jauna paplokščiai iškili, vėliau horizontali, per vidurį įdubusi, užraitytais į vidų kraštais. Augdamas bei sendamas grybas plečiasi ir dažniausiai įgyja plačios taurės pavidalą. Luobelė lygi ir blizganti, drėgnu oru lipni, su tamsiomis ir šviesiomis koncentrinėmis zonomis ir žalsvomis dėmėmis. Spalva įvairuoja nuo ochros geltonumo iki tamsiai oranžinės, senesnių grybų kepurėlės pasidengia žalsvomis dėmėmis.

Lakšteliai: tankūs siauri ir šakoti, šiek tiek kotu nuaugę žemyn, oranžiniai kepurėlės atspalvio, paspausti išskiria oranžiškas pažaliuojančias sultis.

Kotas: 3-8 cm. ilgio, 1-2 cm. storio, cilindriškas, pagrindo link truputį siaurėjantis, iš pradžių pilnaviduris, vėliau tuščiaviduris. Jo paviršius padengtas mažų ir plokščių, šiek tiek tamsesnių duobučių. Koto spalva paprastai šiek tiek šviesesnė negu kepurėlės, kartais nežymiai apaugęs pūkeliais, kurie jam suteikia rausvą atspalvį. Paspaustas taip pat žaliuoja.

Trama (mėsa): kieta, koto trapi, sultinga, balta ar gelsva arba oranžinės spalvos, stangri, perlaužta išskiria oranžines aštraus skonio pieniškas sultys, kurios džiūdamos pabąla, galiausiai pažaliuoja.

Sporos: gelsvos su kreminiu atspalviu.

Augimas: Auga rugpjūčio - spalio mėnesiais tik spygliuočių miškuose arba mišriuose kur dominuoja pušys. Dažnai randamas pamiškėse, ant žvyruotų kalnelių. Sudaro mikorizę su pušimis.

Priklausomai nuo augimo vietos yra išskiriama Pušyninė rudmėsė (Lactarius deliciosus) ir Eglyninė rudmėsė (Lactarius deterrimus) auganti išskirtinai miškuose kur dominuoja eglės, ypač mėgsta ąžuolo kaimynystę. Jos yra praktiškai vienodos, skiriasi tik šiek tiek kepurėlės atspalviu. Eglyninės rudmėsės kepurėlė paprastai rausvo atspalvio, o pušyninė paprastai gelsvo atspalvio.

Sinonimai: rudmėsė, ruduokė. [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): reikia stengtis nesuspausti rudmėsių, nes jos pasidaro dėmėtos ir praranda savo išvaizdą, nors iš esmės tai nieko nekeičia - tai yra gardus valgomas grybas ir grybautojų yra itin vertinamas. Eglyninė rudmėsė mažiau keičia spalvą nei pušyninė. Sūdyti tinka ir neapvirinus, o tik apšutinus karštu vandeniu, tinka valgyti ir šviežios (keptos ar virtos), taip pat puikiai tinka ir marinuoti.

Pirmos kategorijos grybas

Rekomenduojame žinoti

Kaip elgtis su ugnimi gamtoje? Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje! Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką

Grybų Marinavimas :: Grybų atsargų ruošimas marinuojant Grybų atsargų ruošimas: marinavimas - marinuoti geriausia jaunus, tvirtus be kotų grybus, kiekvieną rūšį atskirai, dažniausiai marinuojami baravykai, raudonviršiai

Kiek laiko reikia virti grybus? Paruosimas. Kiek laiko reikia virti grybus? Grybai būna išvirę, kai jie puode sukrinta ant dugno ir nustoja išsiskirti putos, bet