TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Kaip elgtis su ugnimi gamtoje?

     Dabar esate »» Patarimai - kaip saugiai grybauti?
    Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!

    Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti, nors aišku grybautojams per sausrą nėr ką veikt miške...

    Bet, kaip bebūtų, vykdami į mišką, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.

    Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.

    Gaisrinė - 01 !!!

    Rekomenduojame žinoti

    Didžioji karteklė

    Didžioji karteklė išsiskiria geltonai rudai oranžiškos spalvos, žvynuota kepurėle dažniausiai su šviesesniais krašteliais, nusmailėjusiu kotu, kuris turi membraninį, odišką

    Geltonkepurė ūmėdė

    Geltonkepurė ūmėdė išsiskiria gan trapia, gelsvos ar ochriškai geltonos spalvos kepurėle su daug ryškesniu viduriuku bet tuo, kad išskirtinai atrandama tik po bukais, ąžuola

    Rožiaspalvė geltonpėdė

    Geltonpėdės Lietuvoje auga tik kelios rūšys. Rožiaspalvė geltonpėdė išsiskiria nedidele, rožinio atspalvio kepurėle bei trumpu, prie žemės gelsvu kotu bei atrandamas išskirt

    Kartusis baravykas

    Kartusis baravykas išsiskiria geltona trama, kuri perlaužus labai greit pamėlynuoja, bei per vidurį išsipūtusiu, dažniausiai vamzdelių spalvos.

    Juosvoji ūmėdė

    Juosvoji ūmėdė išsiskiria dažniausiai juosvai pilka mėsinga, gleivėta kepurėle su storais, plačiais, retais ir labai trapiais lakšteliais bei tuo kad, perlaužta tiek kepurėl

    Kietoji guotė

    Kietoji guotė išsiskiria balsvai gelsva ar dramblio kaulo spalvos, dažnai ir su žalsvu atspalviu, netaisyklingos formos kepurėle bei tokios pat spalvos kotu. Išskirtinai lap

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų sistematika

    Šiandien yra žinoma daugiau kaip 100 000 grybų rūšių. Beto kiekvieną dieną registruojami, taigi su kiekviena diena grybų rūšių didėja

    Bendros žinios apie grybus

    Nors dažniausiai grybai yra priskiriami augalams, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad grybai, tai atskira grupė, užimanti tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų

    Kaip išvengti susidūrimo su gyvate?

    Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Reikia avėti aulinius guminius batus – gyvatės retai įkanda aukščiau apatinio blauzdos trečdalio. Brisdami per

    Grybų sandara. Kepurėlių tipai

    Kepurėlė – grybo viršutinė dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas

    Pirmoji pagalba užspringus

    Užspringimo priežastis: žmogus negali vienu metu ryti ir įkvepti - tą jis turi daryti skyrium tai yra arba ryti arba įkvėpti

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija