TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Kaip elgtis su ugnimi gamtoje?

     Dabar esate »» Patarimai - kaip saugiai grybauti?
    Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!

    Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti, nors aišku grybautojams per sausrą nėr ką veikt miške...

    Bet, kaip bebūtų, vykdami į mišką, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.

    Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.

    Gaisrinė - 01 !!!

    Rekomenduojame žinoti

    Dėmėtasis baravykas

    Dėmėtasis baravykas išsiskiria gelsvai žalsvai ruda aksomine kepurėle bei itin išsiskiriančiu kotu su ryškiomis raudonomis dėmėmis.

    Kislusis baravykas

    Kislusis baravykas išsiskiria mėsinga, žalsvai pilka dažniausiai su rusvu atspalviu kepurėle, paspaudus trama labai greitai keičia spalvą, nusidažo tamsiai mėlyna spalva.

    Skėtinė žvynabudė

    Skėtinė žvynabudė išsiskiria ilgu kotu ir paprastai didele skėčio formos, rudai žvynuota kepurėle. Laikomas vienu iš didžiausių kepurėtųjų grybų.

    Smiltyninis baravykas

    Nedidelis rudas ar gelsvai rudas ar rausvai rudas, su kaštono spalvos atspalviu grybas, paprastai su trumpu ir storu kepurėlės spalvos kotu.

    Piktoji ūmėdė

    Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Piktoji ūmėdė, viena iš nedaugelio ūmėdžių kuri yra NEvalgoma, dėl savo deginančio skonio. Išsiskiria ryškia raudona kepurėle, nors sen

    Dirvinis pievagrybis

    Dirvinis pievagrybis išsiskiria stora, mėsinga, plaušuotai žvynuota balta arba kremiškai balta kepurėle bei, tuo kad perpjauta ar perlaužta po kurio laiko šiek tiek pagelton

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Pirmoji pagalba susidūrus su žaibu

    Paprastai patyrus žaibo smūgį, ant nukentėjusiojo kūno matyti melsvos spalvos medžio pavidalo raizginys. Nukentėjusysis visais atvejais praranda samonę

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

    Kaip elgtis miške susidūrus su žvėrimis?

    Kaip elgtis miške susidūrus su žvėrimis? - didžiausia klaida, kurią galima padaryti miške – prisiartinti prie žvėrių jauniklių, mėginti juos gaudyti ar savotiškai

    Kaip saugotis nuo žaibo?

    Kaip saugotis nuo žaibo? Jeigu audra užklupo miške, ar tiesiog lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų

    Kas turėtų būti vaistinėlėse?

    Kadangi dažniausiai grybauti vykstam su automobiliu, tad vaistinėlė galima sakyt, praktiškai visuomet po ranka. Nes kiekvienas žmogus privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą

Dvispalvė lakabudė

Lakabudė dvispalvė išsiskiria savo violetiniu atspalviu, nors ir yra valgoma, bet reto grybautojo renkamas grybas.. matyt atbaido jo spalva, nors pasižymi skaniu skoniu bei

Konrado guotenė

Nuodingi, nevalgomi grybai Konrado guotenė išsiskiria savo spalva, kuri įvairuoja nuo geltonos iki oranžiškai geltonos. Grybui senėjant spalva paprastai išblunka iki pilkai rusvos spalvos.

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija