TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Kaip elgtis su ugnimi gamtoje?

     Dabar esate »» Patarimai - kaip saugiai grybauti?
    Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!

    Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti, nors aišku grybautojams per sausrą nėr ką veikt miške...

    Bet, kaip bebūtų, vykdami į mišką, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.

    Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.

    Gaisrinė - 01 !!!

    Rekomenduojame žinoti

    Geltonkepurė ūmėdė

    Geltonkepurė ūmėdė išsiskiria gan trapia, gelsvos ar ochriškai geltonos spalvos kepurėle su daug ryškesniu viduriuku bet tuo, kad išskirtinai atrandama tik po bukais, ąžuola

    Nykštukinė plempė

    Nykštukinė plempė tai labai smulkučiai vos 1-1,5 cm skersmens balta, kartais su rausvu atspalviu kepurėle, yra priskiriamas prie parazinių grybų.

    Dryžuotasis baltikas

    Dryžuotasis baltikas išsiskiria savo pilka spalva, visas grybas pilkos spalvos, kepurėlė su ryškiu gūreliu, dažniausiai blizgi, kotas ilgas su gelsvu atspalvu.

    Kazlėkas pelkinis

    Pelkinis kazlėkas tai gležnus, nemėsingas, 5–6 cm skersmens kepurėle su kauburėliu, gelsvos arba pilkai gelsvos spalvos gleivėtas grybas.

    Apysaldis piengrybis

    Dažnai atrandamas Lietuvos miškuose nedidelis, paprastai rudas su gelsvu atspalviu, jaunas gali būti netgi, raudonai rudas, tačiau retai renkamas grybautojų.

    Drebutinis netikradyglis

    Drebutinis netikradyglis išsiskiria savo drebučių konsistencija, bei kepurėlės dygliuota apatine dalimi. Dažniausiai auga ant supuvusių bei negyvų pušų kamienų, šakų ir pan.

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų sandara. Kepurėlių tipai

    Kepurėlė – grybo viršutinė dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas

    Apsinuodijimas grybais

    Suvalgius nuodingų grybų galima susirgti inkstų arba kepenų nepakankamumu, o kartais tokios vaišės gali kainuoti net ir gyvybę

    Grybų radioaktyvumas

    Grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų

    Pirmoji pagalba įsisiurbus erkei

    Greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, nes šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė

    Pirmoji pagalba apsinuodijus

    Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą, iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną, po to duokite išgerti 1-2 litrus šilto vandens

    Grybų skirstymas maistinėmis kategorijomis

    Seniau valgomieji grybai pagal skonį ir vertę buvo skirstomi į keturias sąlygines kategorijas, šiuo metu šių kategorijų beveik jau kaip ir atsisakoma, teigiama, kad žmonės

Dvispalvė lakabudė

Lakabudė dvispalvė išsiskiria savo violetiniu atspalviu, nors ir yra valgoma, bet reto grybautojo renkamas grybas.. matyt atbaido jo spalva, nors pasižymi skaniu skoniu bei

Konrado guotenė

Nuodingi, nevalgomi grybai Konrado guotenė išsiskiria savo spalva, kuri įvairuoja nuo geltonos iki oranžiškai geltonos. Grybui senėjant spalva paprastai išblunka iki pilkai rusvos spalvos.

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija