TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

     Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai
    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose.

    Gyvatės šiaip, pačios nepuola žmonių, nebent sutrikdysite jų ramybę. Ne visos nuodingos gyvatės iš karto kanda – nuodų gamybai jos išeikvoja nemažai energijos, todėl neskuba švaistyti be reikalo savo sukaupto ginklo: prieš kąsdama gyvatė dažniausiai bando perspėti įvairiais ženklais – plačiai išsižioja, rodydama dantis, šnypščia, spjaudosi ( Afrikos ir Azijos kobros), raitosi, išsilenkia S forma – tai kovinės parengties požymiai.

    Dažniausiai gyvatės įgelia į apatines galūnes. Jeigu pajautėte trumpą ir staigų kojos skausmą, visada pasižiūrėkite, ar nėra įkandimo žymių. Pabandykite įsiminti gyvatės dydį, spalvą ir žymes.


    Požymiai:

    Įkandimo vietoje lieka dantų žymės - dvi viena šalia kitos nedidelės žaizdelės.
    Deginantis skausmas.
    Patinimas ir odos pasikeitimas (raudona, mėlyna, balta, pilka) įkandimo vietoje.
    Atsiranda šalčio krėtimas, troškulys, pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmai, kraujospūdžio kritimas, sąmonės blankimas, aptemęs regėjimas, progresuojantis raumenų silpnumas, veido ir kvėpavimo raumens paralyžius.
    Nukentėjusysis būna sunerimęs, vėliau gali prarasti sąmonę ir mirti.

    Įgėlus gyvatei, nuodai žmogaus organizmą veikia dvejopai: viena jų grupė sukelia nervų ir širdies paralyžių, kita – kraujo krešėjimo pakitimus.Mūsų miškuose gyvenanti angis priskiriama prie tų, kurių nuodai sukelia kraujo pakitimus. Reikia nepamiršti, kad nuo tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos labai priklauso tolesnis gydymas.


    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei:

    Nepanikuoti – mirtis nuo gyvatės įkandimo ištinka retais atvejais. Laiku kreipiantis medicinos pagalbos dažniausiai pavojus gyvybei negresia – miestų gydymo įstaigos turi serumo nuo gyvačių įkandimo.
    Vengti nereikalingų judesių – judant nuodai greičiau pasiskirsto kūne.
    Neskubėkite užspausti žaizdos, leiskite pakraujuoti 15–30 sekundžių – išbėgs dalis nuodų.
    Kuo greičiau nuplauti žaizdą švariu vandeniu su muilu (jei yra galimybė) ir uždėti šaltą kompresą – šaltis malšina skausmą ir patinimą, trukdo nuodams išplisti kūne.
    Nuimti apyrankes, žiedus, laikrodį – veržia tinstant pažeistai vietai.
    Uždėti spaudžiantį tvarstį (tačiau NEGALIMA labai stipriai užveržti galūnę – atleidus varžtį (ar kitą užveržimo priemonę), kraujyje susikaupę nuodai gali plūstelėti į kraujotaką ir sukelti vadinamąjį turniketinį šoką), guminę timpą ar taip vadinamą varžtą ant galūnės virš įgėlimo vietos, kad nuodai neišplistų visame kūne.
    Kaip įmanoma skubiau kreiptis medicinos pagalbos.


    Gyvatei įkandus negalima:
    Pakelti sužalotos galūnės aukščiau širdies lygio – nuodai greičiau išplis kūne;
    Prideginti įkandimo vietą, nes dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija, beto, tokios žaizdos labai sunkiai gyja.
    Labai stipriai užveržti galūnę – atleidus varžtį (ar kitą užveržimo priemonę), kraujyje susikaupę nuodai gali plūstelėti į kraujotaką ir sukelti vadinamąjį turniketinį šoką. Be to, galime sukelti galūnės nekrozę, gresiančią sunkia komplikacija – gangrena.
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

    Kaip orentuotis miške ir nepasiklysti?

    Kaip orentuotis miške ir nepaklysti? pirmiausia įsidėmėkite vietą kurioje pastatyta transporto priemonė su kuria atvykote. Įsidėmėkite kuriuo keliu atvažiavote ir

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Grybų radioaktyvumas

    Grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų

Atėjau... radau... pasilikau...

Dvispalvė lakabudė

Lakabudė dvispalvė išsiskiria savo violetiniu atspalviu, nors ir yra valgoma, bet reto grybautojo renkamas grybas.. matyt atbaido jo spalva, nors pasižymi skaniu skoniu bei

Konrado guotenė

Nuodingi, nevalgomi grybai Konrado guotenė išsiskiria savo spalva, kuri įvairuoja nuo geltonos iki oranžiškai geltonos. Grybui senėjant spalva paprastai išblunka iki pilkai rusvos spalvos.

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Paprastoji poniabudė

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija