Juodkotė ugniabudė - Flammulina velutipes

Valgoma

Šeima: Šalmabudiniai » Gentis: Ugniabudė »» Ugniabudė juodkotė išsiskiria paprastai lipnia, oranžiškai geltona su šviesesniais krašteliais kepurėle bei auga ant senesnių medžių ar supuvusios medienos bei šakų.

Kepurėlė: 2-10 cm skersmens, kepurėlė jaunų grybų iškili, senesnių iškiliai paplokščia, kartais senesni grybai gali turėti nežymų gūbrelį, geltona arba oranžiškai geltona arba geltonai ruda, senesi grybai dažnai išblunka iki geltonos ar gelsvos, kraštai šviesesnio atspalvio. Luobelė lygi gleivėta.

Lakšteliai: balti, senesnių grybų gelsvi. Platūs, skirtingo ilgio, tankūs, stori, priaugtiniai.

Kotas: 5-10 cm ilgio, 0,4-1 cm storio, cilindriškas, kartais kreivas, ties pagrindu šiek tiek smailėjantis, apačioje turi šaknies pavidalo išaugą. Viršutinė dalis lygi ir rausvai geltona ar gelsvas, apatinė dalis tamsesnė nuo tamsiai rudos su rausvu atspalvu iki juodai rudos, aksomiška, apaugusi trumpais plaukeliais. Iš pradžių pilnaviduris, vėliau tuščiaviduris.

Trama (mėsa): kepurėlės minkšta, koto plaušinga ir kieta, balsvos ar šviesiai geltonos spalvos, turi malonų kvapą ir švelnų skonį.

Sporos: baltos.

Augimas: Auga nuo rugpjūčio mėnesio, įdomu tai kad kartais ir žiemą atrandamas - ilgesnių atodrėkių metu, ant įvairių lapuočių medžių ypač sužalotose vietose. Dažniausia auga didelėmis grupėmis. Ypač mėgsta bukus, guobas, gluosnius ir topolius. Atrandamas ir parkuose bei soduose. Auginamas ir dirbtiniu būdu.

Sinonimai: juodkotė plempė, žieminis kelmutis, collybia velutipes [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): valgyti tinkama tik kepurėlė, nes kotas pernelyg kietas. Prieš valgant šį grybą visuomet reikia gana ilgai virti, kad suirtų temperatūrai neatsparios nuodingosios medžiagos, kurių nedidelis kiekis visgi yra grybuose. Beto rekomenduotina prieš vartojimą gerai išmirkyti ir kelis kartus perplauti, nes išsiskiria daug gleivių.

  galima supainioti su nuodingąją puokštine kelmabude (Hypholoma fasciculare), kuri nuo juodkotės skiriasi savo dar kartesniu skoniu, beto puokštinės kelmabudės koto viršuje dažniausiai yra plaušinga rinkio pavidalo tamsaus šydo liekana.

Ketvirtosios kategorijos grybas

Rekomenduojame žinoti

Grybų džiovinimas :: Grybų atsargų ruošimas džiovinant Grybų atsargų ruošimas: Džiovinimas - geriausiai tinkami baravykai, kiti grybai džiovinami juoduoja. Bet kai nėra baravykų, galima džiovinti raudonviršius, lepšes

Grybų šaldymas :: Grybų atsargų ruošimas šaldant Grybų atsargų ruošimas: Šaldymas - šaldyti tinkami tik jauni ir tvirti grybai. Galima užšaldyti ant sviesto keptus (troškintus)

Grybų Sūdymas :: Grybų atsargų ruošimas sūdant Grybų atsargų ruošimas: Sūdymas - sūdyti galima visus grybus, tik rekomenduojama kiekvieną rūšį atskirai ir laikyti 6-8°C temperatūros patalpoje