TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Bendros žinios apie grybus

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Nors dažniausiai grybai yra priskiriami augalams, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad grybai, tai atskira grupė, užimanti tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų. Anatomijos ir fiziologijos požiūriu grybai turi tiek augalams, tiek ir gyvūnams būdingų savybių.

    Nuo augalų skiriasi tuo, jog neturi chlorofilo, paprastai kalbant žalios medžiagos, ir negali pasigaminti sau organinio maisto. Todėl, grybai kaip ir gyvūnai yra priversti maitintis jau paruoštomis maisto medžiagomis, esančiomis įvairių organizmų liekanose, arba gaunamomis iš gyvųjų organizmų.

    Grybai nežydi, ir nesudaro sėklų, jie dauginasi sporomis. Sporos tai smulkios ląstelės, gerai matomos tik pro mikroskopą. Vienų grybų jos būna bespalvės, kitų gali būti rožinės, violetinės, rudos ir kt. spalvų. Taigi grybų sporos, turi tokią pat reikšmę kaip augalų sėklos, patekusios į tinkamas sąlygas, sudygsta ir duoda pradžią naujai grybienai. O iš grybienos išauna, būtent grybai.
    Bendros žinios apie grybus
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų paplitimas

    Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos

    Grybų skirstymas maistinėmis kategorijomis

    Seniau valgomieji grybai pagal skonį ir vertę buvo skirstomi į keturias sąlygines kategorijas, šiuo metu šių kategorijų beveik jau kaip ir atsisakoma, teigiama, kad žmonės

    Grybų radioaktyvumas

    Grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

    Kaip elgtis su ugnimi gamtoje?

    Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje! Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką

Kietoji guotė

Kietoji guotė išsiskiria balsvai gelsva ar dramblio kaulo spalvos, dažnai ir su žalsvu atspalviu, netaisyklingos formos kepurėle bei tokios pat spalvos kotu. Išskirtinai lap

Vėduoklinė meškaitė

Nuodingi, nevalgomi grybai Vėduoklinė meškaitė išsiskiria bekote, vėduokliška, švelniai plaušuota, gelsvai oranžiškos ar ryškios geltonai oranžiškos spalvos kepurėle.

Skroblyninis raudonviršis

Skroblyninis raudonviršis išsiskiria matine ruda arba pilkai ruda kepurėle, kuri augant dažniausiai susiraukšlėja, labai retai suskeldėja, plaušuotu kotu.

Juosvasis raudonviršis

Juosvasis raudonviršis išsiskiria juosva arba juosvai ruda kepurėle, baltais vamzdeliais,kurie augant pilkėja, šiukščiu juodai plaušuotu kotu bei beržų kaimynyste.

Paprastoji poniabudė

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir ž

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija