Didžioji meškabudė
Valgoma
TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška
Raganų ratilai
Dabar esate »» Straipsniai apie grybus Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais.
Kodėl susidaro raganų ratilai?
Net iki praeito amžiaus pradžios, buvo tikima, kad tai antgamtinių jėgų darbas.
O pasirodo yra labai paprastas ir žemiškas paaiškinimas - grybo augimo būdas, grybų grybiena auga ir plinta spinduliškai į visas puses ~ 20-30 cm ir po kurio laiko susidaro ratas. Be to, besiformuojanti grybiena slopina kitų augalų augimą, ir todėl kartais matosi ne tik grybų ratai bet tiesiog ratai žolėje... prastesnės žolės ratai.
Tačiau kartais gali būti ir vešlesnės ar tiksliau sodresnės spalvos žolės ratai - tai irgi nesunkiai paaiškinama - senai grybienai suirus, išsiskiria daug azotinių medžiagų, kurias lengvai pasisavina žoliniai augalai, kurie ir sodriau bei vešliau sužaliuoja ratais. Taip grybiena, maždaug kas 20 - 30 cm pasiima iš žemės visa kas jai reikia, tuomet suįra ir spinduliškai plečiasi toliau.
Tokie ratai gali formuotis ne vienus metus ir išplisti iki kelių dešimčių ar net kelių šimtų metrų skersmens. Pavyzdžiui, vienas didžiausių surastų raganų ratų yra Belforte (Belfort) Prancūzijoje, 600 metrų (2000 pėdų) skersmens ir yra daugiau kaip 700 metų senumo.
Nors apie raganų ratilus egzistuoja ir iš lūpų į lūpas plintantys, prietaringi ar mistiški mitai:
žolę ištrypia ratu bėgančios raganos.
žymė skraidančios lėkštės.
pragariški (velnių) ratilai, kuriuos ištrypę pragaro gyventojai (velniai).
Teigiama, kad net 15-20 proc. kepurėtųjų grybų gali sudaryti vadinamus raganų ratilus. Tad, dažniausiai ratilais augantys grybai:
 Šiurkščiakotė plempėNEvalgoma  Auksuotoji smulkiažvynėValgoma  Šiurkščioji žvynabudėValgoma  Kvapioji stirnabudėValgoma  Violetinis nuosėdisValgomas  Dirvinis pievagrybisValgomas |  Nuodingoji tauriabudėNuodinga  Lauminis mažūnisValgomas  Skėtinė žvynabudėJauna valgoma  Pilkoji tauriabudėValgoma  Didysis kukurdvelkisValgomas  Rausvoji musmirėValgoma  Stambioji gijabudėNuodinga |  Čerpėtasis dyglutisJaunas valgomas  Žalsvoji musmirėMirtinai nuodinga  Vaškinė tauriabudėNuodinga  Lelijinis baltikasValgomas  Raibasis baltikasValgomas  Pavasarinis baltikasValgomas  Ūmėdinė guotėValgoma |  Valgomasis pievagrybisValgomas  Tikrasis kazlėkasValgomas  Raudonoji musmirėNuodinga  Valgomoji voveraitėValgoma |
[Laima]
Rekomenduojame žinoti grybus
 Kopūstgalvis raukšliusKopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme  Kvapioji ūmėdėKvapioji ūmėdė išsiskiria dažniausiai pusrutuliška, vėliau paplokščia gelsva kepurėle bei maloniu primenančiu migdolus skoniu.  Arčerio tinklagrybisArčerio tinklagrybis tai paprastosios poniabudės giminaitis. Kaip ir poniabudės, pradžioje būna kiaušinio formos, vėliau praplyšta ir iš jo išlenda ir auga 46 iki 1015 cm | Šiurkščioji žvynabudėŠiurkščioji žvynabudė išsiskiria savo savybe raudonuoti, perpjovus ar perlaužus tiek kepurėlę tiek kotą, trama ryškiai paraudonuoja.  Dvokiantis šalmutisDvokiantis šalmutis išsiskiria paprastai rausva arba violetinės spalvos kepurėle, kurios kraštai visuomet su vagelėmis, bei violetinės spalvos laibu kotu.  Rausvoji ūmėdėŪmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Rausvoji ūmėdė išsiskiria raudonai ruda kepurėle. Lietuvos miškuose gan dažna, nekarti. | Valgomoji voveraitėDaugelyje šalių laikomas vienu iš vertingiausių valgomųjų grybų. Ypač jas mėgsta prancūzai ir vokiečiai... Skėtinė žvynabudėSkėtinė žvynabudė išsiskiria ilgu kotu ir paprastai didele skėčio formos, rudai žvynuota kepurėle. Laikomas vienu iš didžiausių kepurėtųjų grybų.  Geltonasis baravykasAksominis, paprastai geltonai rudas nedidukas, su storu kotu, pušynų grybas. Dažnai vadinamas, tiesiog šilbaravykiu, mėgstamas grybautojų. |
Rekomenduojame žinoti
 Pirmoji pagalba įkandus gyvateiLietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose  Pirmoji pagalba užspringusUžspringimo priežastis: žmogus negali vienu metu ryti ir įkvepti - tą jis turi daryti skyrium tai yra arba ryti arba įkvėpti  Pirmoji pagalba nusideginusJei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau garais ar cheminėmis |  Grybų radioaktyvumasGrybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų  Pirmoji pagalba įsisiurbus erkeiGreitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, nes šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė Grybų sandara. KotasGrybų kotas būna pilnaviduris arba iš dalies arba visiškai tuščiaviduris. Dažniausiai cilindriškas, kartais prie pagrindo nusmailėjęs ar svogūniškai sustorėjęs ir įsišakniję |  Kaip elgtis miške susidūrus su žvėrimis?Kaip elgtis miške susidūrus su žvėrimis? - didžiausia klaida, kurią galima padaryti miške prisiartinti prie žvėrių jauniklių, mėginti juos gaudyti ar savotiškai  Raganų ratilaiRaganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais  Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėsAplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus |
Raganų ratilai
Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais
Smailiažvynė žvynabudėlė
Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu
Kopūstgalvis raukšlius
Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme
Rudeninis bobausis
Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.
Paprastasis kelmutis
Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas
Paprastoji poniabudė
Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir
Receptai
Skaitiniai
Rekomenduojame
Pasidalink FOTO laimikiu..
