TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Pirmoji pagalba susižeidus

     Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai
    Reikia žinoti, kad pagrindinės priemonės susižeidus yra tvarsčiai ir šaltis - ledas ar šalti kompresai. Pasirenkant tvarstį svarbu, kad jis būtų šiek tiek didesnis nei žaizda. Jei tvarsčio nėra, galima naudoti bet kokią švarią baltą medvilninę medžiagą.

    Žaizdos gali būti įvairios:

    Pjautinės žaizdos - padaromos aštriais pjaunamaisias daiktais. Žaizdų kraštai lygūs, stipriai kraujuoja, nes aštriu daiktu perpjautos kraujagyslės lieka atviros.
    Kirstinės žaizdos - padaromos kertamaisias įrankiais. Gali būti gilios ir stipriai kraujuoti.
    Durtinės žaizdos - padaromos smailiais duriamaisiais daiktais. Durtinė žaizda nedidelė, bet gili. Ji gali būti pavojinga, nes giliai pažeidžiama stambios kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai. Durtinės žaizdos yra pavojingos, nes jos mažiau kraujuoja į išorę ir neišsiplauna, todėl galima infekcija.
    Šautinės žaizdos - padaromos šautiniais ginklais. Gali būti viena arba dvi angos: Įėjimo ir išėjimo. Įėjimo anga maža, išėjimo didesnė, plėštais kraštais. Tarp angų - žaizdos kanalas, kuris ne visada būna tiesus. Aplink kanalą esantys audiniai dėl kulkos sutrenkimo vėliau apmiršta. Šautinė žaizda visada pavojinga, nes yra giliai pažeidžiama stambios kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai, patenka infekcija.
    Muštinės žaizdos - padaromos kietais bukais daiktais. Jos kraštai būna nelygūs, suspausti, mažai gyvybingi.
    Kąstinės žaizdos - atsiranda įkandus gyvūnams. Žaizdų kraštai būna nelygūs, įvairios formos, kuri priklauso nuo dantų. Šios žaizdos beiveik visada supūliuoja. Įkandus pasiutusiam gyvūnui, galima susirgti pasiutlige.
    Plėštinės žaizdos - padaromos įvairiais didele jėga veikiančiais daiktais. Jos pasitaiko geležinkelio, gatvės, žemės ūkio nelaimingų atsitikimų metu ir kt. Žaizdos kraštai nelygūs, išdraskyti lopais, oda ir audiniai gali būti plačiai atplėšti. Žaizda pavojinga, nes į ją visada patenka infekcija, blogai gyja.


    Teikiant pirmą pagalbą, nesvarbu, koks žaizdos pobūdis, svarbu žaizdą tvarstyti steriliu tvarsčiu, prieš tai apdorojus žaizdos kraštus bei aplinkinį plotą dezinfekuojamuoju skysčiu. Jei žaizda gili ar stipriai kraujuojanti, būtina stabdyti kraujavimą užspaudus žaizdą, pakėlus sužeistą galūnę. Jei kraujavimas arterinis virš sužeidimo reikia užspausti timpą, bet tai reikia daryti labai atsargiai, kad nesutriktų kraujotaka, nebūtų pažeisti nervai. Jei per tvarstį kraujas toliau sunkiasi, negalima plėšti senojo tvarsčio. Reikia ant jo uždėti kitą.

    Jei žaizdoje yra įsmigęs svetimkūnis, nesistenkite jo išimti. Jis gali būti užkimšęs žaizdą, traukdami jį galite dar labiau pakenkti. Reikia apdengti žaizdą marle ar bintu, bandyti stabdyti kraujavimą, pažeistosios vietos nespaudžiant ir kreiptis pagalbos į specialistus.

    Esant įpjovimams ar įdrėskimams, nubrozdinimams, kraujas paprastai savaime nustoja tekėti, kadangi dažniausiai kraujavimas yra kapiliarinis. Reikia steriliu tamponu nuvalyti odą aplink žaizdą, valant braukti tolyn nuo žaizdos. Nuo žaizdos nuimti neįsmigusius svetimkūnius, nusausinti odą aplink žaizdą. Jei sužeidimas nedidelis, reikia užklijuoti pleistrą, jei didesnis - apvynioti bintu. Jei leidžia sąlygos, geriausia palikti nustojusią kraujuoti žaizdą atvirą, tada ji geriau gyja. Tačiau nepamirškite, kad bet koks odos pažeidimas sudaro sąlygas mikrobams patekti į organizmą, ir žaizda gali supūliuoti. Infekcijos profilaktikai ir žaizdai supūliavus reikėtų vartoti antibakterinį poveikį turinčių preparatų, kokį preparatą ir kokią jo formą rinktis turėtų spręsti specialistas. Tepalai su antibiotikais vartojami kovojant su infekcija ir skatinant senų, užleistų žaizdų gijimą. Tepalo ant šlapiuojančios žaizdos tepti negalima. Gydant paviršines šlapiuojančias žaizdas tinkamesnė pudra. Kai kurie lokaliai vartojami antimikrobinai preparatai, pvz., baneocinas, išleidžiami ir tepalo, ir miltelių forma. Baneocinas yra plataus veikimo spektro antibiotikas, veiksmingai užkertantis kelią daugeliui paplitusių pūlinių infekcijų sukėlėjų. Didelėms ir gilioms žaizdoms gydyti šis preparatas netinka, tačiau tokių žaizdų savigyda apskritai neverta užsiimti, tokiu atveju reikalinga kvalifikuota specialisto pagalba.
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?

    Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui

    Bendros žinios apie grybus

    Nors dažniausiai grybai yra priskiriami augalams, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad grybai, tai atskira grupė, užimanti tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Grybų maistinė vertė

    Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio

    Pirmieji mūsų sodo grybai - briedžiukai.

    Valgomųjų briedžiukų ieškokite lapuočių miškuose ir parkuose, netgi savo soduose po krūmais, drėgnose, saulės šildomose vietose. Pvz pas mus sode, auga po ar šalia kukmedžių

    Pirmoji pagalba apsinuodijus

    Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą, iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną, po to duokite išgerti 1-2 litrus šilto vandens

    Privatus miškas ir grybavimas

    Turbūt dažnam kyla toks klausimas, o tai privačiam miške galima grybaut? TAIP - miškų šeimininkai negali uždrausti lankytis jų miške

    Grybų radioaktyvumas

    Grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų

Violetinis nuosėdis

Violetinis nuosėdis išsiskiria šiurkščiai aksomiška, violetinės ar melsvai juodos spalvos kepurėle bei tokios pat spalvos rudo atspalvio ar su rudomis dėmėmis kotu.

Pilkasis žagaris

Krūmelio formos nedideli grybai, tik 3-8 cm. aukščio, krūmiškai išsišakoję iš bendro trumpo ir storo koto į didesnes ir smulkesnes šakutes, paprastai pilkos arba pilkai rusv

Baltoji musmirė

Nuodingi, nevalgomi grybai Baltoji musmirė išsiskiria savo balta spalva, tiek kepurėlė, tiek kotas, tiek lakšteliai, tiek trama yra baltos spalvos. Kotas palei lakštelius turi žiedą, kuris deja augdam

Šilkaviršė šydabudė

Šilkaviršė šydabudė išsiskiria balta stipriai plaušuota pasišiaušusia, dažniausiai bukai kūgiška kepurėle, kuri augant plokštėja bei ryškiai matoma didele išnara. Grybas aug

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Paprastoji poniabudė

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir ž

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija