Dabar esate » Grybų katalogas »» Valgomi grybai » Kažkada buvo valgomi, o dabar nebe! » Paieška

    Dauburiuotoji tauriabudė - Clitocybe infundibuliformis

    Valgomas

    Šeima: Baltikiniai » Gentis: Tauriabudė »» Priklauso Baltikinių grybų šeimai, tauriabučių genčiai. Dauburiuotoji tauriabudė išsiskiria piltuvėlio ar taurės formos, dažniausiai gelsva ar balsva kepurėle.

    Kepurėlė: Iš pradžių paplokščia, vėliau iškiliai dauburiuota, su mažu gūbreliu per vidurį, senesni piltuvėlio pavidalo, ~3-8 cm. skersmens. Kraštai paprastai šiek tiek banguoti. Luobelė blizgi ir truputį plaušuota. Kepurėlės spalva nuo šviesiai rudos ir ochros geltonumo rudos iki nešvariai baltos ar gelsvos, Kepurėlės viduriukas paprastai tamsesnio atspalvio.

    Lakšteliai: balti arba gelsvi, labai tankūs, ir toli kotu nuaugę žemyn, sujungti lakšteliukais.

    Kotas: ~4-8 cm., kepurėlės spalvos, laibas, elastingas, cilindrinis, nors dažniausiai į apačią truputį storėjantis, pagrindas kartais apžėlęs baltais pūkeliais, plaušuotas, kartais gali būti nežymiai rievėtas.

    Trama (mėsa): kieta, balkšvos arba rausvai geltonos spalvos, būdingas migdolų kvapas.

    Sporos: baltos.

    Augimas: Auga birželio - rugsėjo mėnesiais, auga grupėmis, labai dažnai sudaro, taip vadinamus raganų ratilus, mėgsta lapuočių ir spygliuočių miškus, dažnai aptinkamas miško laukymėse samanomis apžėlusiose vietose.

    Dažnas grybas Lietuvos miškuose.

    Sinonimai: Clitocybe gibba [pridėti grybo sinonimą]


    Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
    ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.


    ! Grybo liaudiškas
    ar kitas pavadinimas
    (sinonimas)
    Jūsų pastabos
    apie šį grybą:
    ! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
    ! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
     
    ! Pažymėkite:


     Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!


    Niam niam (vartojimas): dėl tramos kietumo šis grybas turėtų būti ilgiau verdamas nei įprastai. Tinka džiovinti, sūdyti.

    Ketvirtosios kategorijos grybas

    Dauburiuotoji tauriabudė | Clitocybe infundibuliformis  Dauburiuotoji tauriabudė | Clitocybe infundibuliformis  Dauburiuotoji tauriabudė | Clitocybe infundibuliformis  

    Kaip atpažinti (pagrindiniai grybo požymiai): kepurėlė piltuvėlio formos, plaušuota, kepurėlės lakšteliai nusileidžiantys kotu, dažniausia spalva gelsva (spalva nevienoda, iš pradžių paplokščia, vėliau iškiliai dauburiuota, su mažu gūbreliu ir galiausiai piltuvėlio formos; spalva nuo šviesiai rudos ir ochros geltonumo rudos iki nešvariai baltos ar gelsvos), kotas pilnaviduris, plonas (kepurėlės spalvos, į apačią truputį storėjantis, plaušuotas),
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?

    Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija