12 patiekalų - Kūčių stalui.

  Nr.1 - KALĖDAITIS

Nė vienas Kūčių stalas neįsivaizduojamas be kalėdaičio. Jo dalijimasis su artimaisiais – tarsi šilumos ir ramybės perdavimas. Menkas miltų ir vandens kepinėlis priverčia bent jau tą akimirką pabūti geresniam.

Kalėdaitis - tai švęstas paplotėlis, kurio bendru valgymu pradedama Kūčių vakarienė. Tai vienas iš svarbesnių Kalėdų atributų, buvo paplitęs visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.

Kepamas iš kvietinių miltų ir gryno vandens neraugintos tešlos specialiose metalinėse plokštėse. Jose įbrėžta įvairių religinių simbolių ir ženklų, vaizduojančių įvairias figūras, kryžių.

Po maldos šeimos galva arba vyriausias amžiumi kalėdaičius išdalija šeimos nariams, kurie juos lauždami ir dalydami vieni kitiems sako linkėjimus. Šis paprotys turi istorinę kilmę. Kalėdaičių vartojimas Kūčių vakarą primena Eulogiją – senovėje bažnyčioje per pamaldas šventintą duoną, kurią tikintieji nešdavo namo padalyti pamaldose nedalyvavusiems. Kalėdaičių baltumas primena širdies grynumą, o jų laužymas ir pasidalijimas – brolišką meilę. Kalėdaičių dalijimas Kalėdų išvakarėse reiškia dvasines dovanas, kurių atnešė pasauliui gimęs Kristus.

Senovėje kalėdaičiai kartais buvo daromi spalvoti ir meniškai puošiami. Bet tokie kalėdaičiai valgomi tik per Kūčias. Šiuos paplotėlius kepdavo dažniausiai vienuoliai ir siųsdavo daugiausia didikams bei vienuolynų geradariams. Lietuvos kaimuose į kalėdaičius kartais įkepami rūtų ar kitų žiedų lapeliai. Tai simbolizuoja skaistybę. Dažnai per Kūčias vartojami kalėdaičiai turi dar ir Jėzaus Kristaus atvaizdą.

  Išbandėte receptą? parašykite atsiliepimus.

 Taisyti / Papildyti »