Drūtgalė tauriabudė - Clitocybe clavipes

Valgoma

Šeima: Baltikiniai » Gentis: Tauriabudė »» Drūtgalė tauriabudė išsiskiria paprastai su gūbreliu pilkai ruda kepurėle ir į apačią balsvu ir aiškiai gumbiškai sustorėjusiu kotu.

Kepurėlė: 5–8 cm skersmens, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia, su buku gūbreliu, dažniausiai pilkai ruda, tačiau kartais gali būti gelsvai ruda, lygi, pakraščiai ploni, senesnių grybų kraštai gali būti banguoti, šviesesni.

Lakšteliai: balsvi, kreminiai, gelsvi, nuaugtiniai.

Kotas: 5–7 cm ilgio, 1–2,5 cm storio, į pagrindą ryškiai storėjantis, plaušuotas, vagotas, gelsvai rusvas, pilkai rusvas, pagrindas balsvas.

Trama (mėsa): sausa, balta, malonaus kvapo, skonio.

Sporos: baltos.

Augimas: Auga liepos – spalio mėnesiais, mišriuose, spygliuočių miškuose, ypač pušynuose, krūmynuose.

Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Dažniausiai sūdoma.

Ketvirtosios kategorijos grybas

Rekomenduojame žinoti

Grybų džiovinimas :: Grybų atsargų ruošimas džiovinant Grybų atsargų ruošimas: Džiovinimas - geriausiai tinkami baravykai, kiti grybai džiovinami juoduoja. Bet kai nėra baravykų, galima džiovinti raudonviršius, lepšes

Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

Briedinės erkės (briedmusės) :: Lipoptena cervi Briedmusės, arba dar dažnai vadinamos briedinėmis erkėmis (Lipoptena cervi), priskiriamos prie kraujasiurbių, nors kraujo briedmusė nesiurbia, o tiesiog įkanda. Įkandimo..