Dabar esate » Receptai su grybais »» Prieskoniai grybams

    Lauro lapelių naudojimas ir nauda

    Lauro lapelių naudojimas ir nauda

    Laurų lapai – visiems mums nuo vaikystės pažįstamas prieskonis, kurį mama būtinai įdėdavo į barščius, o valgant tekdavo išgriebti jį iš lėkštės, nulaižyti ir išmesti. Ne taip viskas, pasirodo, paprasta: lauras – tai augalas, apipintas legendomis, tradicijomis ir papročiais.

    Lauras - visžalis subtropinių kraštų krūmokšnis, kurio lapai ir yra visiems žinomas klasikinis prieskonis.

    Laurų lapai visų pirma asocijuojasi su Senovės Graikija, su mitologijoje žinomu Antikos dievu Apolonu, vyriškos jėgos ir grožio simboliu. Apolonas, gyvenęs tarp paprastų žmonių, įsimylėjęs nimfą vardu Dafnija ir be perstojo ją persekiojęs. Kartą, po sunkios ir pergalingos kovos prieš slibiną Pitoną, Apolonas sutikęs jauną meilės dievą Erotą, kuris nešėsi su savimi lanką ir strėles. Apolonas arogantiškai pajuokavo: „Kam tau, mažyli, šis lankas ir strėlės? Negi manai, kad gali nurungti mane šaudymo mene?“ Ši replika užgavo Erotą, ir jis kerštaudamas iššovė dvi strėles. Pirmoji – meilės strėlė – pataikė tiesiai Apolonui į širdį, antroji – neapykantos strėlė – pataikė į Dafniją.

    Nuo to laiko Dafnija pirmai progai pasitaikius bėgdavo nuo Apolono. Visi bandymai prisivilioti nimfą baigdavosi nesėkme. Iškankinta persekiojimų Dafnija pagalbos kreipėsi į tėvą Penėjų ir į Žemę, kad šie pakeistų jos išorę, ir Apolonas neberegėtų jos grožio. Po šio prašymo Dafnija pavirto į laurų lapų krūmokšnį (gaikiškai „dafna“ – laurai). Nuliūdęs Apolonas nuo to laiko ėmė nešioti ant galvos laurų lapų vainiką iš visžalių laurų.

    Graikijoje laurų lapais puošdavo namus – lauro lapų skleidžiamas aromatas atšviežindavo patalpų orą. Laurų lapų šakeles įsiūdavo į lovų čiužinius, kad sapnuotųsi pranašiški sapnai.

    Sklandė legenda, kad laurų lapai apsaugo nuo žaibo. Žinomas faktas, kad didysis Romos imperatorius Tiberijus siaučiant griaustiniui, užsidėdavo ant galvos laurų lapų vainiką ir palįsdavo po lova. Laurai Graikijoje buvo šventas medis – jo vainikais puošdavo nugalėtojų galvas. Ši tradicija išliko iki šių dienų, pavyzdžiui sporto nugalėtojus papuošti jei jau ne laurų, tai bent jau ąžuolo lapų vainikais. Iš šia ir kilęs žodis – laureatas – „vainikuotas laurais“. Kaip bebūtų keista, tačiau laurų lapų paskirtis senovėje gerokai skyrėsi nuo dabartinės. Laurų lapai buvo naudojami vandens aromatizavimui, kuriuo didikai apsiplaudavo rankas prieš valgį. Kaip prieskonis, laurų lapai buvo vartojami pirmame mūsų eros amžiuje, tačiau tik saldiems patiekalams ruošti – desertams, pudingams, obuolių ir figų džemams.

    Į Europą laurų lapai buvo atvežti pirmiausia kaip vaistai, tačiau greitai užkariavo pripažinimą kaip prieskonis.

    Skaityti daugiau »»

    Avicena, pavyzdžiui, teigė, kad laurų lapai mažina sąnarių skausmus, nuima įtampas, dusulį, padeda išvaryti akmenis iš inkstų ir kepenų.
    1652 metais žymus karalienės Marijos Medini virėjas Fransua Pjeras de la Varenpas išleido kulinarinę knygą apie prieskoninius augalus, jų panaudojimą kulinarijoje ir jų istoriją. Ši knyga buvo vienas iš informacijos šaltinių, įtakojusių Prancūzijos virtuvės aukštumas, pasiektas šiomis dienomis.

    Apie laurų lapus jis rašė kaip apie prieskonį, galintį pagerinti bet kurio patiekalo skonį. Rekomendavo naudoti desertams, pudingams ir pan. Laurų lapų vertė – neįkainojama ir nenuginčijama. Jo sudėtyje yra eterinių aliejų – net 4,5%, acto, valerijono ir kaprono rūgščių.


    Naudojimas:

    Laurų lapas – maloniai kvepiantis, tačiau kartus.

    Kaip prieskoniai naudojami švieži ir džiovinti laurų lapai, vaisiai, laurų lapų milteliai, presuoti laurų lapų miltelių briketai.

    Laurų lapai ypatingai dera rūgščiuose padažuose ir užpiluose, taip pat dedamas į sriubas, ypatingai į barščius (visgi barščių be laurų lapų turbūt neįsivaizduoja nė viena virėja).

    Laurų lapai suteikia pikantišką pojūtį patiekalams iš avienos, jautienos, žuvies. Beje, tinka ir daržovių patiekalams pagardinti.

    Laurų lapai, skirtingai nei kiti prieskoniai, dedami į sriubas, troškinius ar padažus prieš 5-7 minutes baigiant virti. Laurų lapų, priklausomai nuo patiekalo kiekio, dedama 1-2 ar 3-4 lapeliai. Įdėjus laurų lapus į patiekalą, puodą būtina uždengti, kad neišgaruotų laurų lapų eterinis aliejus, o iš paruošto patiekalo laurų lapai išimami.

    Laurų lapas – nepakeičiama daugelio prieskonių mišinių sudedamoji dalis, pavyzdžiui, „Chmeli suneli“, „Garni buketas“, „Garam masala“ ir t.t. Turbūt nė vienas iš mūsų neįsivaizduoja raugintų ar marinuotų daržovių be laurų lapų. Laurų lapai marinatams suteikia nepakartojamą skonio atspalvį. Be laurų lapų marinuoti agurkėliai būtų tik rūgštūs ir prėski. Beje, viduramžių paprotys laurų lapais aromatizuoti saldžius patiekalus išliko iki šių dienų – jie dedami į kai kurias uogienių rūšis, gėrimus ir desertus.

    Laurų lapai – ant palangės? Taip, kaip ir kiti prieskoniai, laurų lapai gali augti tiesiog pas mus ant palangės arba sode, darže. Ieškoti jų įsigyti galite parduotuvėse, prekiaujančiose dekoratyviniais augalais. Žinoma, jie nėra taip paplitę, kaip kokios tujos, tačiau rasti galima. Tai labai gražus dekoratyvinis aromatingas augalas vaškiniais ryškiais žalsvais lapais.

    Kaip išsirinkti kokybiškus bei laikyti?

    Geros kokybės džiovinti laurų lapai yra nesubyrėję, pakankamai elastingi, be pilkų apnašų bei aromatingi. Perkant rinkitės neišblukusius, sodrios spalvos ir nesutrupėjusius, sveikus lauro lapus.

    Laurų lapų savybės priklauso nuo tinkamo jų laikymo. Laurų lapai laikomi hermetiškame inde standžiai suspausti ir laikomi sausoje tamsioje vietoje.


    Liaudies medicinoje:

    • Laurų lapai naudojami gydant akmenligę, cistitą. • Laurų lapų nuoviras gerina virškinimą, kelia apetitą,
    • Teigiamai įtakoja visų vidaus organų veiklą.


    Atsargiai:

    • Nerekomenduotina lauro lapus naudoti nėštumo metu.


    Be to:

    • Laurų lapų eterinis aliejus naudojamas ir parfumerijos pramonėje, gaminant kvepalus ir muilus.

     Liaudiški patarimai kaip gydytis lauro lapais 

    Rekomenduojame žinoti

    Paprastoji poniabudė

    Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir žemės paviršiuje. Toks kiaušinis sudarytas iš dviejų sluoksnių, tarp

    Šviesiakraštė guotė

    Šviesiakraštė guotė išsiskiria balta rausva kepurėle su tamsesniu, dažniai oranžiško atspalvio viduriuku bei laibu ilgu taip pat baltai rausvu kotu. Labai retai bet kartais

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

5 grybų panaudojimo būdai

Grybai yra svarbi mūsų planetos ekosistemos grandis. Jie atlieka reikšmingą vaidmenį tiek natūralioje gamtoje esančiai pusiausvyrai palaikyti, tiek žmonių pasaulyje žmogaus

Gelsvoji šakabudė

Nuodingi, nevalgomi grybai Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu

Samaninė arenija

Nuodingi, nevalgomi grybai Samaninė arenija - nedidelis, labai plonas grybas, išsiskiriantis savo vėduokliška kepurėle, dažniausiai netaisyklingai banguotais kraštais. Atrandamas išskirtinai tarp arba

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija