Dabar esate » Grybų katalogas » Nuodingi ir nevalgomi grybai »» Vaistiniai grybai

    Paprastoji poniabudė - Phallus impudicus

    Nevalgoma, vaistiniai

    Šeima: Poniabudiniai » Gentis: Poniabudė »» Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir žemės paviršiuje. Toks kiaušinis sudarytas iš dviejų sluoksnių, tarp kurių yra platus tarpas, pilnas skaidrios, gelsvos spalvos, drebutinės masės, kurioje yra grybas. Luobelei trūkus, staigiai iš jos išsineria 20 cm. aukščio grybas. Saprotrofinis grybas

    Kepurėlė: 3-4 cm. aukščio, kūgio pavidalo, nukirsta viršūnėle, sudaryta iš smulkių raukšlelių, lyg bičių korys, padengta storu žalių gleivių sluoksniu, kuriame yra daugybė gelsvų sporų. Šis žalių gleivių skystis yra labai nemalonaus dvėselienos kvapo, ir tuo privilioja vabzdžius, kurie išnešioja sporas.

    Kotas: 3-4 cm. skersmens, kiauraviduris, korėtai akytu paviršiumi.

    Trama (mėsa): Kol grybai jauni, mažai išsivystę ir kol yra kiaušinio formos - neturi blogo kvapo, yra stangrios želatinos konsistencijos, todėl išrautas grybas atrodo švelniai minkštas.

    Sporos: gelsvos.

    Augimas: Auga liepos-rugsėjo mėn. lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose.

    Dažnas grybas Lietuvos miškuose.

    Sinonimai: panagrybis, žemės taukai, vesiolka (iš rusų kalbos), velnio kiausinis [pridėti grybo sinonimą]


    Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
    ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.


    ! Grybo liaudiškas
    ar kitas pavadinimas
    (sinonimas)
    Jūsų pastabos
    apie šį grybą:
    ! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
    ! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
     
    ! Pažymėkite:


     Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!


    Niam niam (vartojimas): Teigiama, kad kol jaunas, galima ir valgyti, galima tiesiog supjausčius dėti į salotas. Suaugęs grybas vartoti netinkamas.

      Po išoriniu vaisiakūnio sluoksniu randasi žele pavidalo masė, kuri ir yra naudojama vaistams. Pirmieji moksliniai - medicininiai liudijimai apie šį grybą mus pasiekia iš XVII a. vokiškų šaltinių - ten pirmą kartą minima apie Berlyno gydytoją Karo, kuris šiuo grybu sėkmingai gydė piktybinius auglius.

    Septintajame dešimtmetyje pasirodė, kad liaudies medicinos žinios apie šį grybą tikrai ne iš piršto laužtos. Patekusi ant laboratorinio stalo, poniabudė iš karto tapo sensacija. Pasirodė, kad jos galimybės šalinti cholesteriną ir mažinti kraujo spaudimą dvigubai didesnės nei garsiojo shiitake (japoniškas vaistinis grybas), poniabudės fitoncidai taip pat pasirodė aktyvesni: jie naikina herpio, gripo, hepatito fitoncidai virusus. Visgi mūsiškė poniabudė nusileidžia japoniškajam karaliui imuninės sistemos stimuliavimo srityje, bet jos priešvėžinis poveikis toks pat.

    Sakoma, kad tie, kurie valgo šviežias poniabudes, niekada nesuserga vėžiu. Irinos Filipovos fungoterapijos centro Peterburge specialistai patvirtina: iš tikrųjų poniabudėse esantys polisacharidai skatina organizme perforino gamybą, kuris nužudo vėžines ląsteles. Ląstelių membranose jie padaro skylutes ir piktybinės ląstelės žūsta. Tokiu būdu perforinas neleidžia joms dalintis ir formuoti auglio.

    Be visų paminėtų savybių poniabudė turi dar vieną, irgi žinomą nuo senovės - ji puikiai sprendžia „vyriškas“ problemas. Teigiamai veikdama visą hormoninę sistemą ir sugrąžindama elastingumą kraujagyslėms, poniabudė gali išgydyti prostatos ligas, skatina potenciją ir bet kokio amžiaus vyrams sugrąžina pasitikėjimą savimi.

     Daugiau » grybai kurie naudojami liaudies medicinoje

    Paprastoji poniabudė | Phallus impudicus  Paprastoji poniabudė | Phallus impudicus  Paprastoji poniabudė | Phallus impudicus  

    Kaip atpažinti (pagrindiniai grybo požymiai): kepurėlė kiaušiniška, korėta, dažniausia spalva žalsva (jauni kiaušinio formos, minkšti balsvai pilkšvi, senesni žali, juodai žali, smarkiai gleivėta, stipriai dvokiantis), kotas tuščiaviduris, storas (korėtai akytas paviršius), su išnara,
     Liaudiški receptai su žemės taukais 
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų sandara. Kotas

    Grybų kotas būna pilnaviduris arba iš dalies arba visiškai tuščiaviduris. Dažniausiai cilindriškas, kartais prie pagrindo nusmailėjęs ar svogūniškai sustorėjęs ir įsišakniję

    Grybų sandara. Kepurėlių tipai

    Kepurėlė – grybo viršutinė dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas

    Grybų maistinė vertė

    Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio

Gelsvoji šakabudė

Nuodingi, nevalgomi grybai Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu

Samaninė arenija

Nuodingi, nevalgomi grybai Samaninė arenija - nedidelis, labai plonas grybas, išsiskiriantis savo vėduokliška kepurėle, dažniausiai netaisyklingai banguotais kraštais. Atrandamas išskirtinai tarp arba

Dvispalvė lakabudė

Lakabudė dvispalvė išsiskiria savo violetiniu atspalviu, nors ir yra valgoma, bet reto grybautojo renkamas grybas.. matyt atbaido jo spalva, nors pasižymi skaniu skoniu bei

Konrado guotenė

Nuodingi, nevalgomi grybai Konrado guotenė išsiskiria savo spalva, kuri įvairuoja nuo geltonos iki oranžiškai geltonos. Grybui senėjant spalva paprastai išblunka iki pilkai rusvos spalvos.

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija