Smailiažvynė žvynabudėlė - Lepiota aspera

Nuodinga

Šeima: Pievagrybiniai » Gentis: Žvynabudėlė »» Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nusitrinančiais žvyneliais.

Kepurėlė: 8–15 cm skersmens, ryškios geltonos ar gelsvos spalvos fone apaugusi smailiais, aštriais, rusvai rudais, nusitrinančiais žvyneliais. Jaunų pusrutuliška, vėliau iškili bei plokščia.

Lakšteliai: balti, labai tankūs, iki 1 cm pločio, nepriaugę.

Kotas: 5–10 cm ilgio ir 1–2 cm storio, su plačiu baltu žiedu, virš jo baltas, lygus, žemiau - gelsvai rudas, plaušuotai žvynuotas.

Trama (mėsa): balta, minkšta, malonaus kvapo ir skonio, iki 1 cm storio, nekarti.

Sporos: baltos.

Augimas: Auga pavieniui arba po kelis ar net keliolika vaisiakūnių, dažniausiai parkuose, mėgsta humusingą dirvą bei žolėtas vietas.

Sinonimai: Echinoderma aspera, [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

  Gali būti kartais sainiojama su skėtine žvynabude. Skiriasi kepurėlės fonu - smailiažvynės žvynabudėlės kepurėlės fonas visuomet turi gelsvą atspalvį, o skėtinė žvynabudės kepurėlės fonas gali būti pilkas arba balsvas su rudu atspalviu.

Rekomenduojame žinoti

Pirmoji pagalba apsinuodijus Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą, iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną, po to duokite išgerti 1-2 litrus šilto vandens

Pirmoji pagalba įsisiurbus erkei Greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, nes šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė

Pirmoji pagalba nusideginus Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis