Šakotalakštė ūmėdė - Russula heterophylla

Valgoma

Šeima: Ūmėdiniai » Gentis: Ūmėdė »» Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Šakotalakštė ūmėdė išsiskiria rudai žalia kepurėle, tai išskirtinai spygliuočių grybas.

Kepurėlė: 5-14 cm skersmens, jauna gaubta, pusiau apvali, senų netaisyklingai paplokščia, įdubusi, pilkai žalia, melsvai žalsva, rudai žalia, centrinė dalis tamsesnė, kieta, plaušuota, mėsinga, gerai lupasi.

Lakšteliai: jaunų balti vėliau - gelsvi, tankūs, labai šakoti, platūs, priaugtiniai, pakraščiai dažniausiai rusvomis dėmėmis.

Kotas: 3-8 cm ilgio, 1-3 cm storio, baltas, kartais su rudomis dėmėmis, augdamas tamsėja, į pagrindą smailėjantis.

Trama (mėsa): balta, nekarti, koto viduje kamštiška, malonaus kvapo ir skonio.

Sporos: baltos.

Augimas: Auga liepos – rugsėjo mėn. lapuočių ir spygliočių miškuose, tačiau dažniau atrandamas spygliuočių miškuose.

Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Valgomas geras grybas.

Trečiosios kategorijos grybas

Rekomenduojame žinoti

Grybų Sūdymas :: Grybų atsargų ruošimas sūdant Grybų atsargų ruošimas: Sūdymas - sūdyti galima visus grybus, tik rekomenduojama kiekvieną rūšį atskirai ir laikyti 6-8°C temperatūros patalpoje

Briedinės erkės (briedmusės) :: Lipoptena cervi Briedmusės, arba dar dažnai vadinamos briedinėmis erkėmis (Lipoptena cervi), priskiriamos prie kraujasiurbių, nors kraujo briedmusė nesiurbia, o tiesiog įkanda. Įkandimo..

Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus? Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui