Šakotalakštė ūmėdė - Russula heterophylla

Valgoma

Šeima: Ūmėdiniai » Gentis: Ūmėdė »» Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Šakotalakštė ūmėdė išsiskiria rudai žalia kepurėle, tai išskirtinai spygliuočių grybas.

Kepurėlė: 5-14 cm skersmens, jauna gaubta, pusiau apvali, senų netaisyklingai paplokščia, įdubusi, pilkai žalia, melsvai žalsva, rudai žalia, centrinė dalis tamsesnė, kieta, plaušuota, mėsinga, gerai lupasi.

Lakšteliai: jaunų balti vėliau - gelsvi, tankūs, labai šakoti, platūs, priaugtiniai, pakraščiai dažniausiai rusvomis dėmėmis.

Kotas: 3-8 cm ilgio, 1-3 cm storio, baltas, kartais su rudomis dėmėmis, augdamas tamsėja, į pagrindą smailėjantis.

Trama (mėsa): balta, nekarti, koto viduje kamštiška, malonaus kvapo ir skonio.

Sporos: baltos.

Augimas: Auga liepos – rugsėjo mėn. lapuočių ir spygliočių miškuose, tačiau dažniau atrandamas spygliuočių miškuose.

Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Valgomas geras grybas.

Trečiosios kategorijos grybas

Rekomenduojame žinoti

Briedinės erkės (briedmusės) :: Lipoptena cervi Briedmusės, arba dar dažnai vadinamos briedinėmis erkėmis (Lipoptena cervi), priskiriamos prie kraujasiurbių, nors kraujo briedmusė nesiurbia, o tiesiog įkanda. Įkandimo..

Kaip elgtis su ugnimi gamtoje? Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje! Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką

Grybų džiovinimas :: Grybų atsargų ruošimas džiovinant Grybų atsargų ruošimas: Džiovinimas - geriausiai tinkami baravykai, kiti grybai džiovinami juoduoja. Bet kai nėra baravykų, galima džiovinti raudonviršius, lepšes