TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Kaip elgtis su ugnimi gamtoje?

     Dabar esate »» Patarimai - kaip saugiai grybauti?
    Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!

    Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti, nors aišku grybautojams per sausrą nėr ką veikt miške...

    Bet, kaip bebūtų, vykdami į mišką, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.

    Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.

    Gaisrinė - 01 !!!

    Rekomenduojame žinoti

    Gelsvoji šakabudė

    Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu

    Žieduotasis baltikas

    Baltikai tai viena iš gausiausių grybų šeimų. Žieduotasis baltikas išsiskiria plaušuota oranžiškai ruda kepurėle bei žieduotu, plaušuotu rausvai rudu kotu.

    Arčerio tinklagrybis

    Arčerio tinklagrybis tai paprastosios poniabudės giminaitis. Kaip ir poniabudės, pradžioje būna kiaušinio formos, vėliau praplyšta ir iš jo išlenda ir auga 4–6 iki 10–15 cm

    Miškinis pievagrybis

    Miškinis pievagrybis išsiskiria rudai rausvai žvynuota nemėsinga kepurėle bei tuo, kad įpjauta ar perlaužta greitai raudonuoja.

    Žalsvoji guotenė

    Žalsvoji guotenė išsiskiria savo žalsvai gelsvos spalvos varpeliška kepurėle, bei palyginus ilgu bei liaunu kepurėlės spalvos kotu ir tuo.. kad, atrandamas išskirtinai žolėt

    Melsvėjantysis piengrybis

    Melsvėjantysis piengrybis išsiskiria rievėta violetinio atspalvio kepurėle, perlaužta įgauna melsvai violetinę spalvą, išsiskiriančios pieniškos sultys po kurio laiko pasida

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?

    Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui

    Grybų sandara. Kotas

    Grybų kotas būna pilnaviduris arba iš dalies arba visiškai tuščiaviduris. Dažniausiai cilindriškas, kartais prie pagrindo nusmailėjęs ar svogūniškai sustorėjęs ir įsišakniję

    Grybų sandara. Kepurėlių tipai

    Kepurėlė – grybo viršutinė dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

    Raganų ratilai

    Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

    Pirmoji pagalba apsinuodijus

    Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą, iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną, po to duokite išgerti 1-2 litrus šilto vandens

5 grybų panaudojimo būdai

Grybai yra svarbi mūsų planetos ekosistemos grandis. Jie atlieka reikšmingą vaidmenį tiek natūralioje gamtoje esančiai pusiausvyrai palaikyti, tiek žmonių pasaulyje žmogaus

Gelsvoji šakabudė

Nuodingi, nevalgomi grybai Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija