TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Apsinuodijimas grybais

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Kiekvienais metais Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai ragina grybautojus būti itin atidiems, rinkti tik gerai žinomus grybus. Suvalgius nuodingų grybų galima susirgti inkstų arba kepenų nepakankamumu, o kartais tokios vaišės gali kainuoti net ir gyvybę.

    Prasidėjus grybavimo sezonui, padaugėja ir apsinuodijimų grybais atvejų. Apsinuodijimai grybais ir kitais augalinės kilmės produktais Lietuvoje sudaro 7,4 proc. visų apsinuodijimų ir yra trečioje vietoje po apsinuodijimų alkoholiu ir alkoholio surogatais bei medikamentų perdozavimo. Mirtingumas dėl apsinuodijimų grybais sudaro 2-4 proc.

    Lietuvoje, pasirodo, auga, net apie 40 rūšių grybų, kurie yra nuodingi tik žali ir tinka valgyti specialiai juos paruošus. Apie 20 rūšių grybų gali sukelti apsinuodijimą.

    Nuodingiausi Lietuvos grybai yra žalsvoji ir blyškioji musmirės. Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant ir kitaip juos konservuojant. Žalsvosios musmirės kepurėlė žalia, pilkai, rudai ar gelsvai žalsva, vidurinė jos dalis tamsesnė. Kotas tuščiaviduris, žalsvas, į pagrindą gumbiškai sustorėjęs. Apatinę koto dalį gaubia skiautėta išnara.

    Grybautojai dažnai žalsvają musmire supainioja su ūmėde ar žaliuoke, blyškioji musmirė palaikoma pievagrybiu. Kartais grybautojai įsigudrina rinkti mažai žinomus grybus, pasikliovę netinkamais patarimais ar blogai juos supratę. Medicinos įstaigų pacientai dažnai nežino, kieno surinktus ir kokius grybus jie valgė. Tik retais atvejais nuodingas grybas nustatomas be didelių abejonių, jeigu jis turi ypatingą išvaizdą (pvz.: bobausis), arba augo ypatingoje vietoje (pvz. mėšlagrybis).

    Taip pat galima apsinuodyti ne tik nuodingais, bet ir netinkamai paruoštais grybais. Tokiu atveju galima susirgti botulizmu. Botulizmas – sunki toksikoinfekcija su išreikštu centrinės nervų sistemos pakenkimu. Liga prasideda staiga. Ligonį pykina, džiūsta burna, apima silpnumas, skauda galvą, pakyla temperatūra. Vėliau sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse, užkrenta viršutiniai akių vokai. Gali sutrikti kvėpavimas, rijimas. Kad to išvengtume, turime būti atsargūs su konservuotais grybais, Stiklainius su grybais (konsevuotus grybus) prieš juos atidarant vertėtų apžiūrėti, ar neišsipūtę dangteliai, jei dangteliai pasikėlę, ant grybų atsiradę burbulėlių ar pelėsių, pasikeitęs kvapas - nieko nesvarstę išmeskite, tokių grybų nevalgykite. Sandariai uždarytuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (nėra deguonies), gali daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną.

    T.p. pavojinga valgyti pasenusius, ilgai pastovėjusius neapdorotus grybus ar seniai išvirtus grybus. Nuodingos medžiagos juose atsiranda irstant baltymams, kuriuos skaldo pačiuose grybuose esantys fermentai ar į grybus patekę mikrobai.

    Beto, nuodams jautresni vaikai, nėščiosios bei pagyvenę žmonės, jiems grybų verčiau nevalgyti arba valgyti rečiau.

    Yra posakis: Visi grybai valgomi, tik kai kurie vieną kart gyvenime. Kad, tai nenutiktų rinkit tik gerai žinomus, jaunus grybus. Valgykit tik gerai paruoštus grybus. Ir viskas bus gerai.
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Apsinuodijimas grybais

    Suvalgius nuodingų grybų galima susirgti inkstų arba kepenų nepakankamumu, o kartais tokios vaišės gali kainuoti net ir gyvybę

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

    5 grybų panaudojimo būdai

    Grybai yra svarbi mūsų planetos ekosistemos grandis. Jie atlieka reikšmingą vaidmenį tiek natūralioje gamtoje esančiai pusiausvyrai palaikyti, tiek žmonių pasaulyje žmogaus

Atėjau... radau... pasilikau...

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Šėtoninis baravykas

Stambūs, mėsingi, kepurėlė gali užaugti net iki 30 cm. skersmens, tačiau kotas paprastai trumputis, skiria

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija