Melsvažalė gleiviabudė

Melsvažalė gleiviabudė išsiskiria žaliai mėlyna kepurėle bei stipriai plaušuotu ar žvynuotu keprėlės spalv

Melsvažalė ūmėdė

Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Melsvažalė ūmėdė išsiskiria kepurėle su melsvai žalia, kartais dar i

Melsvėjantysis šilbaravykis

Dideli, mėsingi, dažnai užaugantys didesni nei 15 cm. skersmens, šiaip balti, tačiau labai greitaibei ryšk

Miltagrybis vyšninis

Miltagrybis vyšninis išsiskiria paprastai netaisyklingos formos balta arba šviesiai pilka kepurėle bei než

Nuodingasis nuosėdis

Nuodingasis nuosėdis išsiskiria paprastai oranžiškai ruda, plaušuota kepurėle, kurios lakšteliai taip pat

Nuodingoji tauriabudė

Nuodingoji tauriabudė išsiskiria, paprastai balta arba pilkšva, šiek kiek įdubusia kepurėle, atrandama daž

Paalksninis baravykas

Ryškiai geltonas grybas, su gelsva kepurėlės apatine dalimi, perlaužus labai greit patamsėjantis, atrandam

Palšasis raudonviršis

Nedidelis grybas, tačiau su gan ilgu plaušuotu kotu, dažniausiai atrandamas pelkėtose vietovėse, dažnai jais smaguriuoja kėkštai bei stirnos, gal dėl to ir nėra toks jau daž

Palšvasis piengrybis

Dažnas, nedidelis su įdubusiu viduriuku, rausvai rudas grybas, dažniausiai atrandamas šalia ar netoli berž

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas kelmučio individas po žeme išsišakojusiomis rizomorfomis gali užim

Paprastasis piengrybis

Paprastai violetinio atspalvio, dažnas grybas, dažniausiai atrandamas šalia eglių ar beržų, išskiriantis k

Paprastasis trimitėlis

Paprastasis trimitėlis išsiskiria savo piltuvėlio arba trimito, rago forma su gilia iki pat žemės įduba

Gruodis

Lapkritis

Spalis

Rugsėjis

Rugpjūtis

Liepa

Birželis

Gegužė

Balandis

Kovas

Vasaris

Sausis