TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Karštis ir sveikata. Kaip išlikti gyvam per karščius?

     Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai
    Karštis žmones veikia skirtingai. Ilgai trunkantis karštis turi didelės įtakos mirštamumui, jis labiausiai veikia pagyvenusius žmones, pirmiausiai - moteris, sakė Daniela D’Ippoliti iš Sveikatos tarnybos Romoje.

    Ji kartu su kitais mokslininkais tyrė sąsajas tarp karščio bangų ir mirčių skaičiaus padidėjimo tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Environmental Health".

    1990-2004 metų karščių padariniai pasirodė esantys gerokai skirtingi: karščio periodu Miunchene (Vokietija) mirčių padaugėjo tik 7,6 proc., o Milane (Italija) - net 33,6 proc.

    Jei karščio banga tęsiasi ir yra labai intensyvi, kai kuriomis dienomis mirtingumas išauga netgi pusantro tris kartus, rodo tyrimas. Senjorų mirčių daugiau būna Viduržemio jūros šalyse (plius 21,8 proc.) nei šiaurėje esančiuose miestuose (plius 12,4). Remiantis tyrimu, tik Miunchene mirčių dėl kvėpavimo takų susirgimų ženkliai neišaugo.

    Nors... nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros ir negailestingai tvieskiančios saulės kenčia visi, bet ypač sunku mažyliams, vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio ar ligotiems žmonėms.

    Tarp visų ligų, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėje, ypač prasidėjus karščiams, yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas.

    Stiprus perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų tuomet, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti prakaituodamas. Tokiu atveju greitai (per 10-15 min. ) pakyla labai aukšta kūno temperatūra, kuri pažeidžia smegenis, turi neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, kenkia kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir net gali mirti.

    Norint išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius perkaitimo požymius:

    pakyla kūno temperatūra iki 38 – 41 laipsnių karščio,
    oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja);
    padažnėja ir sustiprėja pulsas,
    vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas,
    spengia ausyse,
    mieguistumas,
    pykinimas.

    Užsitęsusi tokia būklė sukelia spazmus, aptemsta sąmonė, o kartais žmogus trumpam netenka sąmonės ar jį ištinka koma.

    Tokiu atveju patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar nunešti į vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, rekomenduojama duoti gerti mineralinio vandens arba atvėsintos arbatos.

    Tačiau efektyviausias būdas išvengti šilumos smūgio yra stengtis neperkaisti.


    Taigi, kaip elgtis esant tokiems karščiams?

    Renkitės šviesiais drabužiais, dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius.

    Nebūkite fiziškai aktyvus ir mažiau būkite karštyje: fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, kai karšta judėkite gerokai lėčiau negu paprastai, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.

    Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą bei nesineškite į paplūdimį greitai gendančių produktų. Esant dideliems karščiams gali iš viso dingti apetitas, todėl jei žmogus nenori valgyti, per jėgą to daryti nereikėtų. Organizmo poreikį maistui reguliuoja alkis, tai signalas, kad organizmui reikia medžiagų, tačiau jei žmogus valgyti nenori, nereikia kišti per prievartą, geriau gerti kuo daugiau skysčių.

    Gerkite dažniau nei troškina: geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgštės vanduo, venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį. Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti per karščius.Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti per karščius. Karštą vasaros dieną 2,5–3 litrai skysčių – tai minimumas, kiek reikėtų išgerti.

    Beje, niekada nei žmonių, nei gyvūnų nepalikti uždarame automobilyje.

    Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą.

    Atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.
    Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį - nuo 10 iki 16 valandos.
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    5 grybų panaudojimo būdai

    Grybai yra svarbi mūsų planetos ekosistemos grandis. Jie atlieka reikšmingą vaidmenį tiek natūralioje gamtoje esančiai pusiausvyrai palaikyti, tiek žmonių pasaulyje žmogaus

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Raganų ratilai

    Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

    Pirmoji pagalba susižeidus

    Reikia žinoti, kad pagrindinės priemonės susižeidus yra tvarsčiai ir šaltis - ledas ar šalti kompresai. Pasirenkant tvarstį svarbu, kad jis būtų šiek tiek didesnis nei

    Grybų poveikis sveikatai

    Grybai – nekaloringas, tačiau sunkiai virškinamas maistas. Kai kurie žmonės yra nepaprastai jautrūs grybams: suvalgę bet kokių grybų, jie jaučiasi lyg apsinuodiję. Tokiems

    Simptomai apsinuodijus grybais

    Dažniausiai apsinuodijus grybais simptomai atsiranda ne iš karto, todėl dažnai neskubama kreiptis į gydytoją, O tai gali būti lemtinga klaida, deja kartais nebeištaisoma

    Kas turėtų būti vaistinėlėse?

    Kadangi dažniausiai grybauti vykstam su automobiliu, tad vaistinėlė galima sakyt, praktiškai visuomet po ranka. Nes kiekvienas žmogus privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

Atėjau... radau... pasilikau...

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Šėtoninis baravykas

Stambūs, mėsingi, kepurėlė gali užaugti net iki 30 cm. skersmens, tačiau kotas paprastai trumputis, skiria

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija