TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų maistinė vertė

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Dėl grybų maistingumo yra ginčinamasi, vieni teigia, kad grybai maistingumu nepasižymi, tačiau girdisi ir visai priešingų nuomonių... Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai.

    Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Tačiau realiai žmonės juos mėgsta daugiau dėl skonio negu dėl maistinės vertės. Daugiausia maistingųjų medžiagų yra grybo kepurėlėje, mažiau - kote. Dėl to menkesnės vertės grybų kotai paprastai maistui nevartojami, nors realiai, aišku tai priklausomai kaip sekėsi grybauti.

    Šiaip grybai – nekaloringi, tačiau džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos buljoną. Maistingesni jauni grybai.

    Grybai turi daug vandens (84-95%) ir nemažai blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4-6% (pavyzdžiui, chitino).

    Baltymai. Įvairių rūšių grybuose, net ir to paties grybo skirtingose dalyse baltymų yra nevienodai. Jų daugiausia jaunų grybų kepurėlėse, o mažiausia kote. Baltymai geriausiai įsisavinami iš džiovintų grybų miltelių ~ 88 %, blogiausiai - iš šviežių grybų ~ 70%. Teigiama, kad grybų milteliuose baltymų yra beveik dvigubai daugiau negu šviežioje mėsoje. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena.

    Riebalai. Pačiuose grybuose riebalų yra labai mažai ir tuos pačius organizmas sunkiai įsisavina.

    Angliavandeniai. Pagal jų kiekį ir sudėtį grybai prilyginami daržovėms, nors turi ir tik jiems būdingų junginių. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.

    Yra nustatyta, kad 100 g baravykų yra: Baltymų – 4,4 g.; Riebalų – 0,5 g.; Angliavandenių – 4,5 g.; Kalio - 235 mg.; Fosforo - 142 mg.; Natrio - 52 mg.; Kalcio - 22 mg.; Magnio - 16 mg.; Geležies - 1,2 mg.; Folio rūgšties - 44 µg.; Vitamino D 7,53 µg, taip pat kaip jau minėta nedideliais kiekiais vitaminų E, B1, B2, Vit. PP, B6, C

    Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui netinkami, nes juose yra daug chitino. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę reiktų pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nesuvirškinamos, be to, būna daug vabzdžių lervų.

    Taigi, klaidinga manyti, kad grybai – tik ląsteliena ir vanduo...
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

    Pirmoji pagalba užspringus

    Užspringimo priežastis: žmogus negali vienu metu ryti ir įkvepti - tą jis turi daryti skyrium tai yra arba ryti arba įkvėpti

    Kaip elgtis su ugnimi gamtoje?

    Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje! Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką

    Kaip sudaromi grybų pavadinimai (lotyniški)

    Visų grybų, kaip ir kitų organizmų, vardams žymėti mokslinėje literatūroje vartojamas dvinaris (binarinis) būdas. Pavyzdžiui, kiekvienas augalas ar gyvūnas vadinamas dviem

Atėjau... radau... pasilikau...

Sodo prekės patogiems darbams

Priežiūra sode reikalauja daug kasdienio darbo. Norint sukurti jaukų ir puošnų sodą, tenka įdėti nemažai pastangų ir laiko, bet ilgainiui viskas atsiperka nuostabiu

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Šėtoninis baravykas

Stambūs, mėsingi, kepurėlė gali užaugti net iki 30 cm. skersmens, tačiau kotas paprastai trumputis, skiria

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija