TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų paplitimas

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos gyventojai.

    Literatūroje grybai buvo minimi dar 500 m.pr.Kr. Jie šimtmečiais buvo nepamainomas ir pagrindinis maistas, ypatingai pietinėje Europoje, tuomet grybus vadino ”miškų mėsa”.

    Teigiama, kad Lietuvos miškuose randama ~1000 grybų rūšių, nors manoma, kad iš viso jų gali augti ~2000 (Europoje daugiau kaip 6000 rūšių). Yra net ~350 valgomų grybų (Europoje ~500). Maždaug ~100 rūšių yra labai gero skonio.

    Tačiau realiai renkama tik ~20 grybų rūšių, o kiti lieka miške arba dar blogiau yra tiesiog išspardomi. Yra net tokia klaidinga nuomonė: kad valgomi tik tie, iš kurių, nupjovus ar perlaužus trykšta pieniškos sultys, o visi kiti laikomi nevalgomais, deja tai netiesa, tokiu posakiu vadovautis neverta. Aišku, toks žmonių atsargumas renkant grybus padeda išvengti apsinuodijimų, bet radus nežinomą grybą vertėtų juo atidžiau pasidomėti, žinoma visuomet geriausia pasiklausti pas pažįstamą prityrusį grybautoją...

    Pavasarį, nuo balandžio vidurio, t.p ir gegužę auga bobausiai, briedžiukai tai pirmieji grybai, pranešantys apie beprasidedantį grybų sezoną. Vasarą, maždaug nuo birželio vidurio, pradeda derėti dauguma valgomųjų grybų. Rugsėjo viduryje pasirodo žaliuokė, juosvažalis baltikas, gluosninė kreivabudė. Daugiausia grybų Lietuvoje dygsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais - tai pats grybautojų įkarštis...

    Grybingiausios teritorijos yra rytų ir pietryčių Lietuvoje - Rūdninkų, Labanoro ir Pabradės giriose, Kazlų Rūdos miškuose, Žaliojoje ir Šimonių giriose. Taip pat grybingi Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Biržų, Alytaus, Jurbarko, Tauragės ir Plungės r. miškai. Skirtingose augavietėse grybų paplitimas ir derlingumas nevienodas. Daugiausia jų auga sausuose ar vidutinio drėgnumo spygliuočių miškuose, ypač pušynuose ar eglynuose su beržais ir ąžuolais, gerokai mažiau – užpelkėjusiuose miškuose, pievose ir pelkėse.

    Beto, dažnai labai geri valgomi grybai auga tiesiog miestų parkuose, soduose ir pakelėse, tačiau tokie grybai yra labiau užteršti, negu augantys miškuose, tad labai žavėtis tokiose vietose rastais grybais nevertėtų...
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų radioaktyvumas

    Grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų

    Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?

    Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui

    Bendros žinios apie grybus

    Nors dažniausiai grybai yra priskiriami augalams, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad grybai, tai atskira grupė, užimanti tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

    Grybų paplitimas

    Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Grybų sandara. Kotas

    Grybų kotas būna pilnaviduris arba iš dalies arba visiškai tuščiaviduris. Dažniausiai cilindriškas, kartais prie pagrindo nusmailėjęs ar svogūniškai sustorėjęs ir įsišakniję

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Šėtoninis baravykas

Stambūs, mėsingi, kepurėlė gali užaugti net iki 30 cm. skersmens, tačiau kotas paprastai trumputis, skiria

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija