Verpstiškoji plempė - Gymnopus fusipes

Nevalgoma

Šeima: Baltikiniai » Gentis: Plempė »» Verpstiškoji plempė išsiskiria purvinai rausvai rudos spalvos kepurėle, bei išskirtiniu stipriai vagotu, maždaug per vidurį sustorėjusiu, persisukusiu kotu. Beto, dažniausiai augantis kupstais ir išskirtai šalia ąžuolų.

Kepurėlė: 3 – 8 cm skersmens, mėsinga, iš pradžių iškili, augant plokštėja, dažnai su buku gūbreliu. senesniems grybams būdinga netaisyklinga forma.

Lakšteliai: platūs reti, skirtingo ilgio, tarpusavy sujungti plonyčiais lakšteliukais. Spalva balsva arba balta, dažnai su rusvu atspalviu, augant atsiranda rausvai rudų taškelių.

Kotas: 4 – 9 cm ilgio, tamsiai rausvai rudos spalvos, prie lakštelių šviessesnis, kietas, iš pradžių akytas, pilnaviduris, vėliau tuščiaviduris, dažnai kreivas, padengtas gilių išilginių vagelių, verpstiškas, maždaug per vidurį dažniausiai būna sustorėjęs, dažnai persisukęs, apačioje turi šaknelių pavidalo išaugas.

Trama (mėsa): kieta balta, neturi beveik jokio skonio ir kvapo.

Sporos: baltos.

Augimas: Auga birželio – spalio mėnesiais, išskirtai šalia ąžuolų ir auga kupetomis kamieno papėdėje ir ant kelmų. Dažniausiai aptinkama Vakarų Europoje. Kažin ar Lietuvoje aptinkamas?

Sinonimai: Vepstakotė plempė [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

  gali būti painiojama su juodakote ugniabude (Flammulina velutipes) labai geru valgomuoju grybu, tačiau dažniausiai plempę išduoda išskirtinis verpstiškai vagotas, persisukęs kotas

Rekomenduojame žinoti

Po erkės įsisiurbimo - kokie nerimą keliantys simptomai? Po erkės įsisiurbimo asmenys privalo stebėti savo sveikatą (iki 35 dienų), o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų

Karštis ir sveikata. Kaip išlikti gyvam per karščius? Karštis žmones veikia skirtingai. Ilgai trunkantis karštis turi didelės įtakos mirštamumui, jis labiausiai veikia pagyvenusius žmones, pirmiausiai - moteris

Kas turėtų būti vaistinėlėse? Kadangi dažniausiai grybauti vykstam su automobiliu, tad vaistinėlė galima sakyt, praktiškai visuomet po ranka. Nes kiekvienas žmogus privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą