Dabar esate » Grybų katalogas »» Valgomi grybai » Kažkada buvo valgomi, o dabar nebe! » Paieška

Dvokiančioji ūmėdė - Russula foetens

Šeima: Ūmėdiniai » Gentis: Ūmėdė »» Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Dvokiančioji ūmėdė išsiskiria pirmiausia specifiniu aštriu ne itin maloniu kvapu, kepurėlės spalva visuomet turi geltoną atspalvį.

Kepurėlė: 4-15 cm. skersmens, stora bei mėsinga, iš pradžių pusiau apvali, vėliau iškili arba paplokščia ar šiek tiek įdubusi; kraštai smarkiai vagoti arba banguoti. Luobelė lygi ir blizganti, drėgnu oru šiek tiek lipni bei slidi, ochriškai geltona arba geltonai ruda. Kepurėlės vidurys visuomet tamsesnis, su rausvai rudomis dėmėmis. Kepurėlės luobelė gerai lupasi.

iš pradžių tankūs, priaugtiniai, dažnai šakoti, sujungti lakšteliukais. Jauni grybai, esant drėgnam orui, išskiria permatomo ar gintaro spalvos skyščio lašelius, kuriems išdžiūvus lieka tamsios dėmės. Jaunų grybų lakšteliai balsvi, vėliau gelsvi, palietus labai greit paruduoja.

Kotas: 5-12 cm ilgio ir 2-4 cm storio, cilindriškas ir verpstiškas, paviršius grūdėtas arba vagotas. Jaunų grybų kotas pilnaviduris, senų visiškai tuščiaviduris, balsvas ar pilšvas arba šiek tiek šviesesnis nei kepurėlė.

Trama (mėsa): balta arba gelsva, aštraus deginančio skonio bei gan specifinio nemalonaus kvapo. Ore ruduoja.

Sporos: baltos.

Augimas: Auga liepos - spalio mėnesiais lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač netoli, šalia beržų bei ąžuolų, paprastai auga grupėmis. Priskiriamas prie labai kirmijančių grybų.

Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.