Kelė ūmėdė - Russula queletii

Valgoma, bet kartaus skonio

Šeima: Ūmėdiniai » Gentis: Ūmėdė »» Kelė ūmėdė išsiskiria tamsiai raudonai violetiškai ruda kepurėle bei kepurėlės spalvos kotu bei tuo kad dažniausiai atrandama eglynuose tarp kiškiakopūsčių.

Kepurėlė: 5—10 cm skersmens, jauna apvali, drėgnu oru gleivėta, luobelė lengvai lupasi, vėliau paplokščia, įdubusi, šiurkšti, purpuriškai violetinė, raudonai violetiškai ruda ar rudai violetinė. Kepurėlės centrinė dalis visados juodai raudona.

Lakšteliai: balti, senų grybų rusvai gelsvi, tankus, trapūs, šakoti.

Kotas: 3-8 cm aukščio ir 0,5—2 cm storio, vienodo storio, purpurinio, rausvai melsvo atspalvio, dažnai nuauga kreivas.

Trama (mėsa): balta, kieta, malonaus kvapo, bet kartaus, aštraus skonio.

Sporos: baltos

Augimas: Auga liepos - spalio mėnesiais, spygliuočių drėgnuose miškuose. Dygsta tiek pavieniui, tiek grupelėmis, mėgsta eglės, rečiau pušies kaimynystę.

Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)

Jūsų pastabos apie šį grybą:

! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)

! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):

! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Dėl kartaus skonio nerekomenduojama rinkti ir valgyti, nors gerai apvirta yra skani.

Ketvirtosios kategorijos grybas