Žalsvoji ūmėdė - Russula virescens

Valgoma

Šeima: Ūmėdiniai » Gentis: Ūmėdė »» Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Žalsvoji ūmėdė išsiskiria žalsva kepurėlės spalva, dažniausiaai suaižėjusia. Beje, dažnai šalia ar netoliese šių grybų galima atrasti ir žalsvųjų musmirių.

Kepurėlė: 5-15 cm. skersmens, jauno grybo pusrutuliška, senesnio paplokščia, kartais įdubusiu viduriu, šviesiai žalsva su priemaiša kitų atspalvių - gelsvo, rausvo arba melsvai žalio, pakraštyje šviesesnė, dažnai senesnių banguoti ar sutrūkinėję kraštai, beveik balsva, stambi, kieta, dažnai sutrūkinėjusiu paviršiumi, todėl kartais paviršius atrodo lyg žvynuotas.

Lakšteliai: reti, jauni balti, vėliau šviesiai kreminiai.

Kotas: 4-12 cm. ilgio, 2-3,5 cm. storio, baltas, trapus, augdamas pasidaro pilkšvas ar rusvai dėmėtas.

Trama (mėsa): balta, kieta, stora, švelnaus, malonaus skonio ir kvapo.

Sporos: šviesiai ochrinės.

Augimas: Auga liepos - spalio mėn. lapuočių miškuose, ypač po beržais ir ąžuolais, dažniau pavieniui ar mažomis grupelėmis.

Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)

Jūsų pastabos apie šį grybą:

! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)

! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):

! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Tinkamas sūdyti.

Ketvirtosios kategorijos grybas