»» Virtuvës subtilybës »» Skanaus maisto paslaptys, subtilybës

Arbatos paruoðimo bûdas - Arbata – vienas ið labiausiai paplitusiø gërimø pasaulyje. Jà geria ir turtingi, ir vargðai, musulmonai, krikðèionys, induistai... Pagal legendà pirmà kartà ji 2737 m. pr. Kr. iðvirta Kinijoje, taigi turi senas ruoðimo tradicijas. Tik geros kokybës ir gerai iðlaikyta arbata bus kvapni ir skani, todël jà reikia laikyti tamsioje ir sausoje vietoje, kur nëra paðaliniø kvapø. Arbatþolës supilamos á sandarø stikliná indà. Juodàjà arbatà reikëtø laikyti ne ilgiau kaip 2 metus nuo pagaminimo datos, þalioji arbata laikoma trumpiau, nes trumpesná laikà ji iðlaiko visas geràsias savo savybes. Aromatizuotos arbatos laikomos trumpiausiai – keletà mënesiø, nes á jas dedama ávairiø priedø. Sveèiø reikëtø pasiteirauti, kokios arbatos jie pageidautø. Daþniausiai pasiûloma juodosios, þaliosios, vaisiø arbatos. Lankytojai turëtø suprasti, kad atëjo ne á restoranà, ir neturëtø reikalauti kokios nors ypatingos arbatos, pavyzdþiui, ið chrizantemø ar baltøjø bijûnø þiedlapiø.

Arbatai naudojamas minkðtas, geriausiai filtruotas vanduo, uþvirinamas iki antros virimo temperatûros (pirmoji – kai vanduo pradeda drumstis, nes oro pûslelës atitrûksta nuo indo dugno, antroji – kai oro pûslelës staigia pakyla á virðø – pasirodo burbuliukai, vanduo pabàla, ðis etapas dar vadinamas „baltuoju virimu“, treèioji – vanduo pradeda kunkuliuoti: didelës oro pûslelës sproginëja). Tokia arbata bûna kvapnesnë.

Paskutiniu etapu vanduo netenka daug deguonies ir tampa „negyvas“. Juodoji arbata paðildytame arbatinuke uþplikoma kà tik uþvirusiu vandeniu. Ruoðiant þaliàjà arbatà reikia dar ðiek tiek palaukti, nes kai kurie vitaminai, esantys ðioje arbatoje, uþpilus verdanèiu vandeniu, skyla. Pirmas vanduo visada nupilamas. Tos paèios arbatþolës plikomos antrà kartà, kad arbatos skonis bûtø subtilesnis. Uþplikius arbata palaikoma 3–5 min. Arbatþoliø negalima palikti vandenyje, nes jos pasidarys karèios.

Gerai paruoðta arbata turi bûti kvapni ir skaidri. Kaip paruoðti arbatà, kad ji nebûtø tik ðiek tiek nuspalvintas skystis? Siûlomos tokios proporcijos: 1 arbatinis ðaukðtelis arbatþoliø 1 stiklinei vandens ir dar papildomai 1 ðaukðtelis „arbatinukui“, neatsiþvelgiant á jo talpà. Jei arbatinukas yra 1 l talpos (4–5 stiklinës), reikia áberti 5 arbatinius ðaukðtelius arbatþoliø. Kad arbata neiðsilietø, arbatinukas neturi bûti pilnas. Á puodelius arbatos pilama tiek, kad iki puodelio kraðto liktø 1 cm.

Arbata patiekiama 200–250 ml talpos puodeliuose su lëkðtelëmis. Puodelio àselë pasukta á deðinæ, ðaukðtelis dedamas ant lëkðtelës lygiagreèiai su puoduko àsele.

Daþniausiai ámonëse lankytojams arbata yra patiekiama vienkartiniais pakeliais. Tai daþniausiai ðiuolaikiniame pasaulyje naudojamas arbatos ruoðimo bûdas, nes yra paprastas ir patogus. Bet á pakelius pakliuvusios dulkës ir pakeliø gamybai naudojamas popierius sugadina arbatos skoná. Daugelyje pakeliø arbatþolës yra smulkintos, o tai iðtraukia aromatingus aliejus.

Kol arbata pritraukiama, jos maiðyti nerekomenduojama. Taip pat ir spausti paskutiniø laðø ið arbatos maiðeliø, nes tai átakos arbatos stiprumui neturi, taip tik iðtraukiama tanino rûgðtis, galinti sugadinti skoná. Arbatos á tà patá puodelá pakartotinai nepilama, nes ant jo sieneliø lieka apnaðø.

Arbatai ruoðti netinka naudoti antrà kartà uþvirintà vandená. Taip paruoðta arbata ar kava bus prasto skonio.

Atsiminkite: arbata (ar kava) bus daug skanesnë, jei jà pateiksite su ðypsena!


  Daugiau »» Viskas apie arbatà - skanios arbatos receptai

 Taisyti / Papildyti »