Juodasis beržo grybas - Inonotus obliquus

Nevalgomas, vaistiniai

Šeima: Šiurkšteniniai » Gentis: Skylenis »» Juodasis beržo grybas arba Įžulnusis skylenis išsiskiria tuo kad, yra parazituojantis beržų kamienų grybas, paprastai juodos spalvos.

Kepurėlė: Grybai netaisyklingų ataugų pavidalo, jų paviršius sutrūkinėjęs dideliais plyšiais. Jie išauga iš po medžio žievės ir kartais grybo paviršiuje dar matyti žievės liekanų. Bendrai šio grybo išvaizda primena didelę karpą, siekiančią iki 20 cm. skersmens, juodai rudos spalvos, atrodo lyg anglies gabalėliai sulipdyti į vieną krūvą. Vidaus masė kieta, rudos spalvos, susidedanti iš daugybės nelygių skersaruožių sluoksnių. Grybas neturi kvapo ir be ypatingo skonio. Priklauso daugiamečiams grybams ir auga lėtai.

Augimas: Auga ištisus metus, ir dažniausiai ant senų beržų kamienų, pažeistose vietose, nulaužtų šakelių, saulės nudegintose vietose, įtrūkimuose. Tai grybas, mėgstantis drėgnus miškus, kuriuo užsikrečia tik ligoti medžiai.

Sinonimai: juodgrybis, juodoji rupūžė, čaga, skilčius, pauplys, juodgumbis, krabaras, bifunginu, Įžulnusis skylenis, cyras (Dzūkijoje), [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

  Vaistinė žaliava: beržo grybą geriausia rinkti žiemą ir pavasarį, kai jis turi daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų.

Žaliavai netinkami ant kitų medžių (alksnių, uosių ar kt. lapuočių) augantys juogrybiai. Juodgrybio negalima painioti su kitu dažnai ant beržo augančiu grybu – pintimi (kempine). Pintis yra kanopėlės formos, aksominiu paviršiumi ir neturi jokių gydančiųjų savybių.

Vaistinė žaliavos paruošimas: grybas išpjaunamas ar iškertamas kirviu, purus apatinis sluoksnis pašalinamas, paliekama tik vidurinis ir viršutinis sluoksniai, susmulkinama ir džiovinama iki 50 C temperatūroje.

Jame sukaupta daug veikliųjų medžiagų: chromogenų, ląstelienos, steroidinių junginių, silicio oksido, geležies, aliuminio, kalcio, magnio, natrio, kalio, cinko, vario, magnio.

Liaudies medicina - nuo senų laikų juodojo beržo grybo arbata ir nuovirai vartojami skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti, prieš piktybinius auglius (vėžį), stabdo uždegimus, mažina arterini ir veninį kraujo spaudimą, gliukozės kiekį kraujo plazmoje (vidinės grybo dalies nuoviras), pagerina ligonio savijautą, kraują.

 Daugiau » grybai kurie naudojami liaudies medicinoje

Rekomenduojame žinoti

Grybų poveikis sveikatai Grybai – nekaloringas, tačiau sunkiai virškinamas maistas. Kai kurie žmonės yra nepaprastai jautrūs grybams: suvalgę bet kokių grybų, jie jaučiasi lyg apsinuodiję. Tokiems

Grybų sandara. Kepurėlių tipai Kepurėlė – grybo viršutinė dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas

Grybų radioaktyvumas Grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų