Petražolių naudojimas ir nauda

Petražolės - tai vienas iš populiariausių pasaulyje prieskoninių augalų. Petražolės buvo naudojamos jau prieš 2000 metų, o medicinos tikslams ir gerokai anksčiau.

Tai salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Graikiškai petros – akmuo, ir selinom – vainikas; iš šių augalų buvo pinami vainikai. Gentyje yra 2 rūšys.

Lietuvoje auginama sėjamoji petražolė (lot. Petroselinum crispum, angl. Parsley, vok. Petersilie). Augalas 30-100 cm aukščio, dvimetis, kvapnus. Stiebas nuo vidurio su šakom, kurios yra ilgesnės už patį žiedyną. Lapai 2 ar 3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynas – skėtis; kiekvienas skėtis sudarytas iš 10-20 vienodo ilgio stipinų. Žydi birželio – liepos mėn.

Augalas turi malonų kvapą ir aštrų skonį, todėl plačiai ir vartojamas kaip prieskoninis žalumynas. Turi vitamino C ir kai kurių gydomųjų medžiagų (pvz., flavonoidų reikalingų vitamino P sintetinimui). Petražolėje itin gausu apigenino, kuris laikomas vertingu priešvėžiniu junginiu daugeliu susirgimų atvejų, o taip pat vartotinas saikingai profilaktiškai.


Naudojimas:

Petražolių žaliava yra šaknys, vaisiai ir lapai.

Petražolė yra išskirtinio aromato augalas naudojamas įvairiems patiekalams gardinti. Petražolių stiebelių aromatas yra intensyvesnis negu lapų, jais labiau tinka gardinti troškinius, sultinius bei marinatus.

Petražolių šaknys kasamos pavasarį antraisiais augimo metais. Nuo petražolių šaknų yra nuvalomos žemės, nuplaunamos, išilgai perpjaunamos bei džiovinamos arba laikomos rūsyje - drėgname smėlyje

Petražolių lapai tinkami maistui vartoti tada, kai augalas turi 5-6 tikruosius lapus. Lapus galima džiovinti, sūdyti ir šaldyti.

Rudenį, kai buna subrendusios petražolių sėkloms - lapai netinkami maistui, dėl susidariusių toksinių medžiagų.

Lapai dedami į sriubas, paadažus salotas, daržovių valgius, kiaušinių patiekalus, varškę..

Petražolės naudojamos gaminant žalumynų sviestą (atskirai arba su prieskoniniais augalais).

Garbanotųjų petražolių veislių lapukai puikiai tinka šaltiems užkandžiams bei patiekalams papuošti.

Rekomenduojame žinoti

Melsvažalė gleiviabudė Melsvažalė gleiviabudė išsiskiria žaliai mėlyna kepurėle bei stipriai plaušuotu ar žvynuotu keprėlės spalvos kotu, kuris turi laisvai nukrentantį žiedą.

Patujaro plaušabudė Priklauso Nausėdinių grybų šeimai, Plaušabudžių genčiai. Patujaro plaušabudė išsiskiria tuo, kad tai pavasariniai balsvi ar kreminiai grybai su rausvomis dėmėmis bei išskirt

Vėduoklinė meškutė Vėduoklinė meškutė išsiskiria vėduoklės formos kepurėle dažniausiai su baltais ar šiesesniais krašteliais, išskirtinai tik ant papuvusių spygluočių, ypač ant pušies medieno