Kmynų naudojimas ir nauda

Kmynai - tai salierinių šeimos augalų rūšis ir vienintelė iš kmyno genties auganti Lietuvoje - paprastasis kmynas.

Kmynai buvo žinomi (ir vartojami gydyti) jau Plinijaus ir Dioskorido laikais. O 812 metais Karolis Didysis savo kapituliarijose įsakė auginti kmynus visuose ligoninių, vienuolynų ir karališkųjų sodybų soduose.

Paprastai kmynų sėklos renkamos, kai dar ne visai subręsta, tada džiovinamos. Kai kurie žolininkai sako, kad kmynus geriau rinkti drėgnu oru arba kai rasa. O va jau laikyti juos geriau, kur sausa. Kmynus augina žmonės daržuose ar jie auga tiesiog „patys save pasėję“ miškuose, laukuose, pakelėse. Paprastai kmynus renkama liepos mėnesį.


Naudojimas:

Kmynai yra vertingas prieskoninis augalas, naudojamas visas augalas.

• lapai vartojami kaip žalumynas, tinka į salotas. O vaikai mėgsta kramtyti jaunus stiebus, iščiulpti syvus, kurių skonis primena morkos.
• šaknys - kaip originalus pagardas įvairioms sriuboms (kaip pastarnokai arba salierai),
• sėklos - prieskoniams ir vaistams.

Kmyno sėklos nuo seno naudojamos kepant duoną, rauginant daržoves, o eterinis aliejus vartojamas maisto, degtinės bei likerių gamyboje.

Kmynai tinka: prie mėsos, paukštienos, varškės, žuvies, sriuboms, salotoms, t.p. gaminant sūrį.


Kmynai liaudies medicinoje:

• Kmyno vaisiai žadina apetitą,
• gerina virškinamojo trakto organų veiklą,
• stiprina žarnyno peristaltiką,
• slopina žarnyne vykstančius rūgimo ir puvimo procesus,
• mažina pilvo pūtimą,
• mažina padidėjusį arterinį kraujospūdį,
• arbata mažiną nerimą,
• Maitinančioms mamoms rekomenduojama gerti kmynų sėklų užpilą kaip pieno liaukų veiklą skatinančią priemonę.

Rekomenduojame žinoti

Grybų sistematika Šiandien yra žinoma daugiau kaip 100 000 grybų rūšių. Beto kiekvieną dieną registruojami, taigi su kiekviena diena grybų rūšių didėja

Miškinė guotė Miškinė guotė išsiskiria mėsinga geltonai oranžine arba rudai geltona kepurėle, pilkšvu kotu. Išskirtinai lapuočių miškų grybas.

Kvapioji ūmėdė Kvapioji ūmėdė išsiskiria dažniausiai pusrutuliška, vėliau paplokščia gelsva kepurėle bei maloniu primenančiu migdolus skoniu.