Kaparėlių naudojimas ir nauda

Kapariai arba kaparėliai - Capparis spinosa - Viduržemio jūros virtuvės prieskonis. Tai daugiametis besidriekiantis augalas (krūmas), kurio lapai ovalūs, tamsiai žalios spalvos ir auga ant ilgo stiebo. Augalas žydi visą vasarą, baltais žiedais.

Manoma, kad kaparis kilęs iš Azijos. Maistui gardinti naudojami dygliuotojo kapario žiedpumpuriai arba jiems nužydėjus iš žiedų viduriukų susiformavę pailgi vaisiai, kurie dažnai vadinami uogomis. Tie žiedpumpuriai ir vadinami kaparėliais. O pailgi vaisiai, iš viduriuko susiformavę žiedui peržydėjus, – kaip ir krūmas, kapariais.

Kaparėliai patiekalams suteikia pikantiškumo, pasižymi pikantišku rūgščiai sūriu, šiek tiek kartoku skoniu, primenančiu garstyčias, juoduosius pipirus ir aštresnio skonio žaliąsias alyvuoges.


Naudojimas:

Smulkūs taisyklingos formos kaparėliai naudojami šaltiems ir karštiems patiekalams gardinti,

ypač tinka patiekalams su lašišomis, tunais, paukštiena, aviena, taip pat makaronams,

tinka ruošiant įvairius padažus (ypač pomidorų), mišraines su majonezu, silke, kumpiu.

galima berti ir ant picos, keptų baklažanų, įmaišyti į varškę,

Alyvuoges primenantys dideli kapariai su daugybe sėklyčių ir ilgais koteliais, už kurių labai patogu paimti pirštais, – dažniausiai naudojami tik patiekalų puošimui.

Kaparėliai itin gerai žadina apetitą.


Ką vertėtų žinoti, renkatis kaparėlius?

• Kaparėliai turi būti kieti, neišsižioję, žalios alyvuogių, o ne neaiškios parudavusios spalvos.

• Paprastai kaparėliai būna marinuoti acte arba druskos sūryme, rečiau - džiovinti.

Rekomenduojame žinoti

Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Reikia avėti aulinius guminius batus – gyvatės retai įkanda aukščiau apatinio blauzdos trečdalio. Brisdami per

Sviestinė plempė Sviestinė plempė išsiskiria raudonai rudos ar kaštono spalvos kepurėle bei kotu, bei itin baltais, tankiais lakšteliais. Mėgsta samanotas ir šviesias vietas.

Palšasis raudonviršis Nedidelis grybas, tačiau su gan ilgu plaušuotu kotu, dažniausiai atrandamas pelkėtose vietovėse, dažnai jais smaguriuoja kėkštai bei stirnos, gal dėl to ir nėra toks jau daž