Šilinis kazlėkas - Suillus granulatus

Valgomas

Šeima: Baravykiniai » Gentis: Kazlėkas »» Šilinis kazlėkas labai panašus į tikrąjį kazlėką, skiriasi tik tuo, kad grybai be plėvelės, kotas be žiedo, kepurėlė ne tokia gleivėta.

Kepurėlė: 5-10 c. skersmens, jaunų grybų pusiau apskrita, subrendusių iškili, gelsvai rudos arba gelsvos spalvos, slidi, sausa, grūdėta.

Vamzdeliai: Apatinė kepurėlės pusė sudaryta iš smulkių vamzdelių, šviesiai gelsvos spalvos.

Kotas: 5-8 cm. ilgio, 1-2 cm. skersmens, lygus, šviesiai gelsvas, viršutinė jo dalis šviesesnė ir grūdėta.

Trama (mėsa): gelsvai balta, jaunų grybų tvirta, senesnių puri, patižusi.

Sporos: gelsvai rudos.

Augimas: Auga gegužės - spalio mėn. pušynuose, ypač pakraščiuose, pakelėse, randamas ir mišriuose miškuose.

Sinonimai: Slidukas, slidokas, šližiukas, slidagrybis, lupikas [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)

Jūsų pastabos apie šį grybą:

! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)

! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):

! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Valgomas šviežias ir marinuotas, džiovintas. Ir tik jauni, neperaugę. senesni būna sunkiai virškinami ir kartais gali sukelti viduriavimą. Valant grybus vertėtų mūvėti gumines pirštines, nes grybas išskiria sunkiai nuplaunąmą dažomąją medžiagą.

Neigiama šio grybo pusė yra ta, kad prieš naudojimą reikia nulupti gleivėtą kepurėlės odelę (labai lengvai lupasi kepuraite), be to, labai kirmijantis grybas.

Antrosios kategorijos grybas