Rausvoji ūmėdė - Russula alutaceae

Valgoma

Šeima: Ūmėdiniai » Gentis: Ūmėdė »» Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Rausvoji ūmėdė išsiskiria raudonai ruda kepurėle. Lietuvos miškuose gan dažna, nekarti.

Kepurėlė: 8-20 cm. skersmens, mėsinga, iš pradžių pusiau apvali, vėliau paplokščia, vidurys truputį įdubęs. Luobelė lygi, drėgnu oru šiek tiek lipni. Spalva įvairuoja nuo violetinės, raudonojo vyno spalvos iki purpuriškai raudonos ar purpuriškai rudos.

Lakšteliai: retoki, kotu truputį nuaugę žemyn, gelsvi arba ochros geltonumo, senesnio spalva tamsėja.

Kotas: 4-10 cm. ilgio, cilindriškas arba į viršų nežymiai smailėjantis, kietas bei mėsingas, baltas, prie pagrindo dažnai su rausvomis dėmelėmis.

Trama (mėsa): balta arba gelsvašvelnaus skonio ir skleidžia vaisių kvapą.

Sporos: baltos su ochriniu atspalviu.

Augimas: Auga liepos - spalio mėnesiais lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač po bukais, mėgsta kalkingą dirvožemį.

Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)

Jūsų pastabos apie šį grybą:

! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)

! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):

! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): tinkama sūdymui.

  Panaši į pelkinę ūmėdę (Russula paludosa), tačiau pelkinės kepurėlės spalva kraujo raudonumo, blizganti, senesni gali būti su geltonu atspalviu.

Ketvirtosios kategorijos grybas