Purpurinė guotė - Hygrophorus erubescens

Nevalgoma

Šeima: Guoteniniai » Gentis: Guotė »» Purpurinė guotė išsiskiria rausvai purpurine, rausvai gelsvai dėmėta, senesnių su purpuriškai rožiniais smulkiais žvyneliais, sausa kepurėle. Atrandamas dažniausiai pušų kaimynystėje.

Kepurėlė: 4–8 cm skersmens, pusrutuliška, augant plokštėja, jauna – balsvai rausva, senesnė – apšepusi purpuriškai rožiniais smulkiais žvyneliais, atrodo lyg išmarginta rusvai geltonų ir raudonų dėmių.

Lakšteliai: balti, augant rausvėja, raudonai dėmėti, nuaugtiniai.

Kotas: 5–7 cm ilgio ir 1,5–2 cm storio, prie lakštelių baltas arba tiesiog šviesesnio atspalvio, žemiau rusvai rudas, rožinio atspalvio.

Trama (mėsa): balta, senesnių šviesiai ruda, minkšta, kartaus skonio.

Augimas: Tai išskirtinai šilumamėgis grybas, auga liepos - rugpjūčio mėnesiais, ir rudenį jei šiltas yra, spygliuočių miškuose, dažniausiai pušų kaimynystėje.

Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)

Jūsų pastabos apie šį grybą:

! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)

! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):

! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Grybas įrašytas į raudonąją knygą.

Niam niam (vartojimas): Dėl kartaus skonio nerekomenduojama valgyti.

  Labai panaši į ūmėdinę guotę, lengvai atskirti galima pagal radimo vietą, ūmėdinė guotė - lapuočių miškų grybas, o purpurinė guotė išskirtinai spygliuočių miškų grybas.