TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų skirstymas (grupės) pagal jų maitinimosi (gyvenimo)būdą

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Arba tiksliau pagal maitinimosi būdą:

    Saprofitinius. Jie auga ant negyvų ar sutrešusių augalinės kilmės organizmų ar jų liekanų: nukritusių lapų, spyglių, žievės gabalų, supusių medžių, t.p ant ekskrementų, net ant negyvų vabzdžių. Vadinas grybai labai svarbūs miško ekologinei aplinkai, nes jie ardo organines medžiagas, pagreitina nukritusių lapų, šakelių, mirusių medžių suirimą ir taip prisideda, galima sakyt, prie miško švarinimo.

    Iš žinomesnių valgomų grybų, šiai grupei priklauso pievagrybiai, bobausiai, skėtinė žvynabudė ir kt.

    Parazinius. Šie grybai gyvena gyvuose augaluose ar gyvūnuose. Mėgsta didelius medžius ir esant nedideliam žievės pažeidimui prasiskverbia grybų sporos. Parazitinių grybų hifai įsiskverbia į augalo audinį ir pamažu suformuoja tankiai susipynusį rezginį iš plaušeliais padengtų baltų gijelių, kurios nepaliaujamai siurbia "šeimininko" syvus, ir dėl to augalas gana greitai nuvysta, o netrukus ir nudžiūva. Pasirodo, nors ir retai, bet yra ir tokių parazitinių grybų, kurie auga ant kitų grybų.

    Vienas iš žinomesnių valgomų grybų, šiai grupei priklauso būtent, paprastieji kelmučiai.

    Simbiontinius. Tai tokie grybai, kurie susigyvena su kitais gyvais augalais ar gyvuliniais organizmais. Toks grybų susigyvenimas, vadinams mikorize.



    Po žeme besivystanti grybiena susiduria su kokio nors augalo šaknimis, jų paviršių ji apraizgo balkšvais plaušeliniais hifais. Šiame jų "bendrame gyvenime" grybas teikia augalui vandenį, mineralines medžiagas, bei azotą, o pats iš augalo gauna per jo šaknis angliavandenių bei kitas svarbias maistingąsias medžiagas, kurios reikalingos jam augti. AUgalai, medžiai nuo to visiškai nenukenčia, kaip tik priešingai manoma, kad toks "bendras gyvenimas" su grybu padeda jam lengviau įsisavinti jo augimui labai svarbias medžiagas, kaip kalį, natrį ar fosforą.

    Iš žinomesnių grybų, šiai grupei priklauso baravykai, raudonviršiai, lepšės, kazlėkas, rudmėsė, ūmėdės, musmirės ir kt. Beto tam tikri grybai dažniausiai auga tik šalia tam tikrų medžių, pvz.: lepšė po beržais, rudmėsė po pušimis ir eglėmis, kazlėkai po pušimis...
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų sandara. Kepurėlių tipai

    Kepurėlė – grybo viršutinė dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas

    Bendros žinios apie grybus

    Nors dažniausiai grybai yra priskiriami augalams, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad grybai, tai atskira grupė, užimanti tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų

    Simptomai apsinuodijus grybais

    Dažniausiai apsinuodijus grybais simptomai atsiranda ne iš karto, todėl dažnai neskubama kreiptis į gydytoją, O tai gali būti lemtinga klaida, deja kartais nebeištaisoma

    Kaip elgtis su ugnimi gamtoje?

    Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje! Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką

    5 grybų panaudojimo būdai

    Grybai yra svarbi mūsų planetos ekosistemos grandis. Jie atlieka reikšmingą vaidmenį tiek natūralioje gamtoje esančiai pusiausvyrai palaikyti, tiek žmonių pasaulyje žmogaus

    Kas turėtų būti vaistinėlėse?

    Kadangi dažniausiai grybauti vykstam su automobiliu, tad vaistinėlė galima sakyt, praktiškai visuomet po ranka. Nes kiekvienas žmogus privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą

    Pirmoji pagalba užspringus

    Užspringimo priežastis: žmogus negali vienu metu ryti ir įkvepti - tą jis turi daryti skyrium tai yra arba ryti arba įkvėpti

    Grybų poveikis sveikatai

    Grybai – nekaloringas, tačiau sunkiai virškinamas maistas. Kai kurie žmonės yra nepaprastai jautrūs grybams: suvalgę bet kokių grybų, jie jaučiasi lyg apsinuodiję. Tokiems

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Šėtoninis baravykas

Stambūs, mėsingi, kepurėlė gali užaugti net iki 30 cm. skersmens, tačiau kotas paprastai trumputis, skiria

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija