TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų skirstymas (grupės) pagal jų maitinimosi (gyvenimo)būdą

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Arba tiksliau pagal maitinimosi būdą:

    Saprofitinius. Jie auga ant negyvų ar sutrešusių augalinės kilmės organizmų ar jų liekanų: nukritusių lapų, spyglių, žievės gabalų, supusių medžių, t.p ant ekskrementų, net ant negyvų vabzdžių. Vadinas grybai labai svarbūs miško ekologinei aplinkai, nes jie ardo organines medžiagas, pagreitina nukritusių lapų, šakelių, mirusių medžių suirimą ir taip prisideda, galima sakyt, prie miško švarinimo.

    Iš žinomesnių valgomų grybų, šiai grupei priklauso pievagrybiai, bobausiai, skėtinė žvynabudė ir kt.

    Parazinius. Šie grybai gyvena gyvuose augaluose ar gyvūnuose. Mėgsta didelius medžius ir esant nedideliam žievės pažeidimui prasiskverbia grybų sporos. Parazitinių grybų hifai įsiskverbia į augalo audinį ir pamažu suformuoja tankiai susipynusį rezginį iš plaušeliais padengtų baltų gijelių, kurios nepaliaujamai siurbia "šeimininko" syvus, ir dėl to augalas gana greitai nuvysta, o netrukus ir nudžiūva. Pasirodo, nors ir retai, bet yra ir tokių parazitinių grybų, kurie auga ant kitų grybų.

    Vienas iš žinomesnių valgomų grybų, šiai grupei priklauso būtent, paprastieji kelmučiai.

    Simbiontinius. Tai tokie grybai, kurie susigyvena su kitais gyvais augalais ar gyvuliniais organizmais. Toks grybų susigyvenimas, vadinams mikorize.



    Po žeme besivystanti grybiena susiduria su kokio nors augalo šaknimis, jų paviršių ji apraizgo balkšvais plaušeliniais hifais. Šiame jų "bendrame gyvenime" grybas teikia augalui vandenį, mineralines medžiagas, bei azotą, o pats iš augalo gauna per jo šaknis angliavandenių bei kitas svarbias maistingąsias medžiagas, kurios reikalingos jam augti. AUgalai, medžiai nuo to visiškai nenukenčia, kaip tik priešingai manoma, kad toks "bendras gyvenimas" su grybu padeda jam lengviau įsisavinti jo augimui labai svarbias medžiagas, kaip kalį, natrį ar fosforą.

    Iš žinomesnių grybų, šiai grupei priklauso baravykai, raudonviršiai, lepšės, kazlėkas, rudmėsė, ūmėdės, musmirės ir kt. Beto tam tikri grybai dažniausiai auga tik šalia tam tikrų medžių, pvz.: lepšė po beržais, rudmėsė po pušimis ir eglėmis, kazlėkai po pušimis...
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

    Bendros žinios apie grybus

    Nors dažniausiai grybai yra priskiriami augalams, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad grybai, tai atskira grupė, užimanti tarpinę vietą tarp augalų ir gyvūnų

    Pirmoji pagalba susižeidus

    Reikia žinoti, kad pagrindinės priemonės susižeidus yra tvarsčiai ir šaltis - ledas ar šalti kompresai. Pasirenkant tvarstį svarbu, kad jis būtų šiek tiek didesnis nei

    Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?

    Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui

    Grybų sistematika

    Šiandien yra žinoma daugiau kaip 100 000 grybų rūšių. Beto kiekvieną dieną registruojami, taigi su kiekviena diena grybų rūšių didėja

5 grybų panaudojimo būdai

Grybai yra svarbi mūsų planetos ekosistemos grandis. Jie atlieka reikšmingą vaidmenį tiek natūralioje gamtoje esančiai pusiausvyrai palaikyti, tiek žmonių pasaulyje žmogaus

Gelsvoji šakabudė

Nuodingi, nevalgomi grybai Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija