Dabar esate » Grybų katalogas »» Valgomi grybai » Kažkada buvo valgomi, o dabar nebe! » Paieška

    Pelkinė ūmėdė - Russula paludosa

    Valgoma

    Šeima: Ūmėdiniai » Gentis: Ūmėdė »» Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Pelkinė ūmėdė išsiskiria kraujo raudonumo kepurėlės spalva ir atrandama dažniausiai dregnose vietose ar pelkių pakraščiuose.

    Kepurėlė: 7-15 cm. skersmens, jaunų iškili pusrutulišku,, vėliau paplokščia, senesnės ūmėdės su įdubusiu viduriu, drėgname ore lipni, sausame blizganti, lengvai lupasi, kraujo raudonumo arba purpuriškai raudona, viduriukas paprastai sodresnės spalvos, senesni gali turėti geltoną atspalvį.

    Lakšteliai: jauno grybo balti arba kreminiai, senesnio šviesiai geltoni, platūs, nepriaugtiniai.

    Kotas: 4-12 cm. ilgio, ir 1,5-3 cm. storio, cilindriškas, paprastai baltas arba rausvas, tačiau gali turėti ir rožinius dryžius.

    Trama (mėsa): balta, kieta, senesnių trapi, jauni grybai gali turėti truputį ir deginančio skonio.

    Sporos: baltos.

    Augimas: Auga liepos - spalio mėnesiais drėgnose pušynuose ir mišriuose miškuose, kuriuose dominuoja pušys, mėgsta ir beržų kaimynystę, taip pat, atrandamas pelkių pakraščiuose.

    Dažnas grybas Lietuvos miškuose.

    Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]


    Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
    ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.


    ! Grybo liaudiškas
    ar kitas pavadinimas
    (sinonimas)
    Jūsų pastabos
    apie šį grybą:
    ! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
    ! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
     
    ! Pažymėkite:


     Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!


    Niam niam (vartojimas): tinkama sūdymui.

      Panaši į rausvąją ūmėdę (Russula alutaceae), tačiau pelkinės kepurėlės spalva kraujo raudonumo, blizganti, nors senesni gali būti su geltonu atspalviu ir daugiau panašėti į blunkančiąją ūmėdę (Russula decolorans), tačiau blunkanti ūmėdė tamsėja o pelkinė ne.

    Trečiosios kategorijos grybas

    Kaip atpažinti (pagrindiniai grybo požymiai): kepurėlė įdubusiu viduriu, kepurėlės lakšteliai nepriaugę prie koto, dažniausia spalva raudona (spalva nevienoda, jaunų kepurėlė iškili, vėliau plokštėja, atsiranda įdubimas; senesni geltono atspalvio; viduriukas sodresnės spalvos), kepurėlė lupasi, kotas pilnaviduris, storas (baltas arba rausvas, kartais su rožiniais dryžiais, cilindriškas),
    Panašūs grybai:
    Valgomi grybai Rausvoji ūmėdė (Russula alutaceae)
    Nevalgomi grybai Kraujaspalvė ūmėdė - Russula sanguinea
    Valgomi grybai Blunkančioji ūmėdė (Russula decolorans)
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Kaip išvengti susidūrimo su gyvate?

    Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Reikia avėti aulinius guminius batus – gyvatės retai įkanda aukščiau apatinio blauzdos trečdalio. Brisdami per

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija