Svogūnų naudojimas ir nauda

Svogūnas - tai viena labiausiai paplitusių prieskoninių daržovių, kuri vartojama ir žalia, ir virta, ir kepta ir džiovinta.

Svogūnų lapai tuščiaviduriai, užauga iki 30-40 cm. Požeminiai augalo gumbai, taip pat vadinami svogūnais, – apvalūs arba pailgi, padengti kelių sluoksnių odele (lukštais).


Naudojimas:

Svogūnas bei svogūnų laiškai labai vertingi maistine sudėtimi - juose gausu vitaminų (C -60 mg%, B2, karotino -4 mg%,pektino), eterinių aliejų,cukraus.

Tinka prie: mėsos, paukštienos, daržovių, grybų, miltinių gaminių, žuvies ir kt. Dera su daugeliu prieskonių.

Galvutės ir laiškai tiek švieži, tiek džiovinti tinka sriuboms, troškiniams, salotoms.


Kai svogūnai yra pjaustomi arba valgomi, yra pažeidžiamos jų ląstelės ir į orą patenka dujos, kurios erzina akis.

Vienas iš būdų išvengti akių erzinimo yra pjaustyti svogūnus po tekančiu vandeniu arba vandeniu pripildytame puode.

Paprastesnis, bet ne toks efektyvus būdas yra palikti svogūną šlapią pjaustymo metu. Vanduo neleidžia dirginančioms medžiagoms pasiekti akių.

Taip pat akių erzinimą galima sumažinti nepjaustant svogūno šaknies arba darant tai pabaigoje, nes šaknyje dirginančių medžiagų koncentracija yra didesnė.

be to, patartina naudoti aštrų peilį – taip bus pažeidžiama mažiau ląstelių ir todėl išleidžiama mažiau erzinančių medžiagų.


Svogūnai liaudies medicinoje:

• Svogūnų vartojimas rekomenduojamas, kad pagerintume regėjimą ir klausą.
• Svogūnų laiškai yra puikūs įvairių organizmo bakterijų naikintojai.
• vartojamas bronchitui gydyti,
• imuniteto stiprinimui.
• svogūnų sultimis gydomos žaizdos, nudegimai, akių miežis, ausų uždegimas.

Rekomenduojame žinoti

Glebusis piengrybis Išskirtinai po beržais arba netoli jų atrandamas nedidelis, gležnas grybas, labai panašus į kitą valgomą piengrybį - paprastąjį.

Rožinė šalmabudė Rožinė šalmabudė išsiskiria rožine ar violetiškai rožine kepurėlės spalva, su aiškiu gūbreliu, rausvais lakšteliais, senesnių grybų kepurėlė paprastai yra išblukusi su vos v

Kislusis raudonviršis Kislusis raudonviršis išsiskiria ilgu juodai plaušuotu kotu, ruda pusrutuliška keprurėle dažniausiai su pilku atspalviu ir išskirtinai atrandamas drėgnuose vietovėse.