
Palšasis raudonviršis
Nedidelis grybas, tačiau su gan ilgu plaušuotu kotu, dažniausiai atrandamas pelkėtose vietovėse, dažnai jais smaguriuoja kėkštai bei stirnos, gal dėl to ir nėra toks jau daž
Petražolės - tai vienas iš populiariausių pasaulyje prieskoninių augalų. Petražolės buvo naudojamos jau prieš 2000 metų, o medicinos tikslams ir gerokai anksčiau.
Tai salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Graikiškai petros akmuo, ir selinom vainikas; iš šių augalų buvo pinami vainikai. Gentyje yra 2 rūšys.
Lietuvoje auginama sėjamoji petražolė (lot. Petroselinum crispum, angl. Parsley, vok. Petersilie). Augalas 30-100 cm aukščio, dvimetis, kvapnus. Stiebas nuo vidurio su šakom, kurios yra ilgesnės už patį žiedyną. Lapai 2 ar 3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynas skėtis; kiekvienas skėtis sudarytas iš 10-20 vienodo ilgio stipinų. Žydi birželio liepos mėn.
Augalas turi malonų kvapą ir aštrų skonį, todėl plačiai ir vartojamas kaip prieskoninis žalumynas. Turi vitamino C ir kai kurių gydomųjų medžiagų (pvz., flavonoidų reikalingų vitamino P sintetinimui). Petražolėje itin gausu apigenino, kuris laikomas vertingu priešvėžiniu junginiu daugeliu susirgimų atvejų, o taip pat vartotinas saikingai profilaktiškai.
Naudojimas:
Petražolių žaliava yra šaknys, vaisiai ir lapai.
Petražolė yra išskirtinio aromato augalas naudojamas įvairiems patiekalams gardinti. Petražolių stiebelių aromatas yra intensyvesnis negu lapų, jais labiau tinka gardinti troškinius, sultinius bei marinatus.
Petražolių šaknys kasamos pavasarį antraisiais augimo metais. Nuo petražolių šaknų yra nuvalomos žemės, nuplaunamos, išilgai perpjaunamos bei džiovinamos arba laikomos rūsyje - drėgname smėlyje
Petražolių lapai tinkami maistui vartoti tada, kai augalas turi 5-6 tikruosius lapus. Lapus galima džiovinti, sūdyti ir šaldyti.
Rudenį, kai buna subrendusios petražolių sėkloms - lapai netinkami maistui, dėl susidariusių toksinių medžiagų.
Lapai dedami į sriubas, paadažus salotas, daržovių valgius, kiaušinių patiekalus, varškę..
Petražolės naudojamos gaminant žalumynų sviestą (atskirai arba su prieskoniniais augalais).
Garbanotųjų petražolių veislių lapukai puikiai tinka šaltiems užkandžiams bei patiekalams papuošti.
Nepatartina petražolių lapus trinti su druska, yra nustatyta, jog tokiuose konservantuose susiformuoja toksinių medžiagų.
Žalių ir smulkintų petražolių lapelių galima dėti į valgį visai prieš pat jį patiekiant.
Beje,
Petražolės yra atsparios šalčiui, po sniegu jos puikiai peržiemoja.
Petražolės liaudies medicinoje:
Petražolės išplauna nereikalingas ir žalingas medžiagas iš uždegimo pažeistų sąnarių ir pašalina jas per inkstus.
Dėl didelio maistingų medžiagų kiekio petražolė vartojama kaip natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis
Petražolės šaknys vartojamos norint sumažinti pilvo pūtimą, palengvinti mėnesines ir sumažinti skausmą jų metu, sergant šlapimo pūslės uždegimu.
Draudžiama petražolių vartoti:
Nėštumo metu nerekomenduojama vartoti sėklų;
Sergant inkstų ligomis;
Kaitinantis saulėje ar soliariume, nes padidina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams.
![]() Palšasis raudonviršisNedidelis grybas, tačiau su gan ilgu plaušuotu kotu, dažniausiai atrandamas pelkėtose vietovėse, dažnai jais smaguriuoja kėkštai bei stirnos, gal dėl to ir nėra toks jau daž | ![]() Grybų sandara. Kepurėlių tipaiKepurėlė grybo viršutinė dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas | ![]() Ūmėdinė guotėLietuvoje priskaičiuojama apie 13 guotės genties grybų. Ūmėdinė guotė išsiskiria raudona kepurėle bei rausvu kotu, išskirtinai randamas šalia ar netoli ąžuolų. |
Grybai yra svarbi mūsų planetos ekosistemos grandis. Jie atlieka reikšmingą vaidmenį tiek natūralioje gamtoje esančiai pusiausvyrai palaikyti, tiek žmonių pasaulyje žmogaus
Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu
Samaninė arenija - nedidelis, labai plonas grybas, išsiskiriantis savo vėduokliška kepurėle, dažniausiai netaisyklingai banguotais kraštais. Atrandamas išskirtinai tarp arba
Lakabudė dvispalvė išsiskiria savo violetiniu atspalviu, nors ir yra valgoma, bet reto grybautojo renkamas grybas.. matyt atbaido jo spalva, nors pasižymi skaniu skoniu bei
Apie mus. Kontaktai | Facebook'e laukiame posakių apie grybus!
© 2oo8 - 2023 - www.grybai.net - Internetinis grybų katalogas! | www.verdamkepam.lt - Skanios idėjos skrandžiui!