Receptų
Katalogas
Receptų katalogo žodynas Grybų žodynas
»» Žodynas - patiekalų ingredientų aprašymai"
Agurkai yra manoma, kad agurkai atkeliavo iš Indijos, kur buvo žinomi ir auginami dar kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą. Ten agurko pavadinimas siejamas su vieno indų didiko, esą turėjusio 60 vaikų, vardu. Gausybė sėklyčių agurko viduje simbolizavo didelę šeimyną. Šiek tiek vėliau agurkai paplito Senovės Egipte ir Mažojoje Azijoje. Senovės Egipto šventyklose randama freskų, vaizduojančių agurkus.
Agurkus gerai žinojo ir senovės graikai. Čia egzistavo net vadinamasis Agurkų miestas.
Graikų botanikas Teofrastas (370-288 m. pr. Kr.) aprašė net tris agurkų rūšis, jau tada nurodydamas, kad šias daržoves galima valgyti žalias, virtas, luptas ir neluptas. Agurkų auginimo bei vartojimo tradicijas perėmė ir romėnai. Jie ištisus metus augindavo agurkus šiltnamiuose ir sūdydavo statinėse. Labai populiarios Romoje buvo agurkų sriubos, kurias romėnai virdavo su pipirais, medumi ir vynu.
Iš Viduržemio pajūrio valstybių agurkai pasklido po kitas Europos šalis. Tačiau agurkų kelias driekėsi ir iš Rytų Azijos. Spėjama, kad, pavyzdžiui į Rusiją agurkai pateko ne iš Europos, bet būtent iš Rytų Azijos. Pirmosios spausdintos žinios apie kultūrinius agurkus čia siekia XVI a. pradžią. Tuo metu Rusijoje vienas iš populiariausių patiekalų buvo sriuba, kur mėsa buvo verdama agurkų sūryme su įvairiausiais šakniavaisiais ir prieskoniais. Lietuvoje agurkus išpopuliarino ir išmokė valgyti karaimai, o agurkais juos, kaip spėjama, pavadino baltarusiai arba lenkai, nors šio pavadinimo ištakos greičiausiai glūdi Graikijoje. Dar ir dabar kalbininkai ginčijasi, iš kur atsirado graikiškasis aggūron. Vieni mano, kad tai graikų kilmės žodis, siejamas su graikų kalbos būdvardžiu agūros (žalias, nesunokęs), kiti tikina, kad šis pavadinimas sietinas su persišku žodžiu angūr (vynuogių kekė), nes yra agurkų rūšių, labai primenančių vynuogių kekes.
Agurkuose yra apie 95 proc. vandens, 0,7 proc. baltymų, 2,5 proc. cukraus, nemažai mineralinių druskų, vitaminų, eterinių aliejų, ląstelienos, fermentų. Visos naudingosios medžiagos yra ištirpusios sultyse, todėl organizmas jas labai lengvai pasisavina.
Agurkai gerina apetitą, padeda pasisavinti riebalus ir baltymus, o rauginti bei marinuoti gerina virškinimo liaukų sekreciją. Jie visai nekaloringi, todėl labai tinka besilaikantiems dietos. Tiesa, šios daržovės sunkiai virškinamos, be to, turi vitaminą C naikinančio enzimo askorbinazės.
Grynos arba su medumi sumaišytos sultys tinka gerti gydant odos išbėrimus, bronchitą, kosulį, karščiuojant. Žalios agurkų žievelės, palaikytos ant kaktos, sumažina galvos skausmą. Agurkai nuo seno vartojami kosmetikoje. Jie balina odą, sutraukia poras, lygina raukšles.
Agurkus galima rauginti, marinuoti. Labai skanios ir konservuotos jų salotos.
Rauginti labiausiai tinka 1015 cm, marinuoti 810 cm dydžio agurkai. Maži, 35 cm ilgio agurkiukai, vadinami kornišonais, vartojami tik marinuoti. Jie tinka padažams pagardinti arba patiekalams papuošti.
Ne visų veislių agurkai tinkami konservuoti. Rauginti ir marinuoti negalima salotinių veislių ilgavaisių agurkų, nes konservuojami jie suminkštėja, būna vandeningi ir neskanūs. Tokius agurkus galima dėti į salotas ir valgyti šviežius. Į salotas paprastai dedami ir trumpavaisiai, bet ilgesni nei 12 cm agurkai. Žali dažniausiai valgomi nedideli jauni agurkai, nes jie yra ir skanesni, ir maistingesni nei dideli ir peraugę. Dauguma agurkuose esančių mikroelementų susikaupę žievelėje, todėl, jei agurkas neperaugęs, jos nereikia nulupti.
Dėmesio: agurkus reikia skinti anksti ryte arba jau saulei nusileidus ilgiau išliks švieži ir nesuvytę. Nuskintus agurkus pamerkus į vandenį žemyn virkštele, jie bus švieži net keletą dienų. Jokiu būdu agurkų negalima laikyti kartu su obuoliais, nes obuoliai išskiria tokias medžiagas, nuo kurių agurkai labai greitai vysta.
DĖMESIO!
Naujasis receptainės adresas
www.verdamkepam.lt
2015-07-04
L a i m a