Žvynuotoji skujagalvė - Pholiota squarrosa

NEvalgoma

Šeima: Gleiviabudiniai » Gentis: Skujagalvė »» Žvynuotoji skujagalvė išsiskiria plaušuotai žvynuota kepurėle bei tuo kad auga kolonijomis ant gyvų ar nudžiūvusių medžių kamienų, kelmų, šakų ir pan.

Kepurėlė: 5-15 cm skersmens, jauna ovališkai kūgiška, senesnių grybų iškili, paplokščia, nuo gelsvai rusvos, ochrinės, rusvos, rusvai geltonos iki geltonai rudos, apšepusi smailiais, aštriais rudais žvyneliais, kepurėlės krašteliai paprastai šviesesni bei aplipę apvalkalo liekanomis.

Lakšteliai: jauni geltoni, augant įgauna rausvai pilką atspalvį, tankūs, priaugtiniai.

Kotas: 7-15 cm ilgio ir 0,5-3 cm storio, į pagrindą smailėjantis, plaušuotas, žvynuotas, dažnai nuaugantis kreivai, turintis žiedo pavidalo liekaną, virš kurio kotas lygus, šviesesnis, gelsvas, plaušuotas, kartais taškuotas, žemiau žiedo kotas kepurėlės spalvos arba ryškiai geltonai rudas, žvynuotas.

Trama (mėsa): balsva, žalsvai gelsva, tampri, nemalonaus kvapo.

Sporos: gelsvos

Augimas: Auga rugpjūčio – spalio mėnesiais, spygliuočių ir spygliuočių miškuose, parkuose, auga kolonijomis ant gyvų ar nudžiūvusių medžių kamienų, kelmų, šakų, stuobrių ir pan. Dažniau atrandamas prie lapuočių medžių.

Sinonimai: Agaricus squarrosus, [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Ankščiau šis grybas buvo priskiriamas prie valgomųjų, šiuo metu tuo suabejota ir priskiriamas prie nevalgomų, dėl savo toksiškumo.

Rekomenduojame žinoti

Po erkės įsisiurbimo - kokie nerimą keliantys simptomai? Po erkės įsisiurbimo asmenys privalo stebėti savo sveikatą (iki 35 dienų), o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų

Pirmoji pagalba nusideginus Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

Pirmoji pagalba susidūrus su žaibu Paprastai patyrus žaibo smūgį, ant nukentėjusiojo kūno matyti melsvos spalvos medžio pavidalo raizginys. Nukentėjusysis visais atvejais praranda samonę