Juodkotė meškutė - Paxillus atrotomentosus

Nevalgoma

Šeima: Meškutiniai » Gentis: Meškutė »» Juodkotė meškutė išsiskiria ekscentriška rausvai ar gelsvai ruda kepurėle, bei ekscentišku juodai aksominiu, siaurėjančiu į apačią kotu.

Kepurėlė: 5-30 cm. skersmens, ekscentirška, mėsinga, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia ir galiausiai piltuvėliškai įdubusi. Kraštai užsilenkę žemyn ir neretai netaisyklingai išsilankstę. Luobelė blizganti aksomiška. Spalva gelsvai ruda arba tamsiai ruda.

Lakšteliai: labai tankūs, nuaugę kotu žemyn, dažnai šakoti. Iš pradžių kreminiai, vėliau ochros geltonumo arba rausvai rudi. Juos paspaudus pasirodo rudos dėmės.

Kotas: 3-8 cm ilgio, 2-4 cm storio, labai tvirtas, rudai arba juodai aksomiškas, šiek tiek ekscentriškas, pastebimai siaurėjantis pagrindas pereina į šaknies pavidalo ataugą.

Trama (mėsa): akytai minkšta, rūgštoko kvapo, labai retai, bet gali būti ir kartoko skonio.

Sporos: ochrinės spalvos.

Augimas: Auga liepos - spalio mėn. ant senų spygliuočių medžių kelmų ir šaknų, rečiau ant supuvusių kamienų arba aplink juos, dažniau pavieniui ir labai retai mažomis grupėmis.

Sinonimai: jaučiagrybis, [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Ankščiau Juodkotė meškutė buvo priskiriama prie valgomų, tiesa reikėtų pažymėt kad valgoma buvo tik jauna, nors praktiškai ir tuomet jas mažai kas rinko. Šiuo metu jos maistine verte suabejota ir šis grybas priskiriamas prie nevalgomų grybų.

  Tai vienas iš tų grybų, kurių praktiškai neįmanoma supainioti su kitais grybais.

Rekomenduojame žinoti

Pirmoji pagalba nusideginus Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

Po erkės įsisiurbimo - kokie nerimą keliantys simptomai? Po erkės įsisiurbimo asmenys privalo stebėti savo sveikatą (iki 35 dienų), o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų

Karštis ir sveikata. Kaip išlikti gyvam per karščius? Karštis žmones veikia skirtingai. Ilgai trunkantis karštis turi didelės įtakos mirštamumui, jis labiausiai veikia pagyvenusius žmones, pirmiausiai - moteris