Ašarojanti jaunabudė - Hebeloma crustuliniforme

Nevalgoma

Šeima: Nuosėdiniai » Gentis: Jaunabudė »» Ašarojanti jaunabudė išsiskiria nemaloniu kvapu, šviesiai gelsva(beveik balta) su rausvu atspalviu, kartais rausvai ar rudai dėmėta kepurėle.

Kepurėlė: 5-10 cm. skersmens, jaunų grybų paplokščiai iškili, senesnių paplokščia, šviesiai gelsva, kartais balta, gelsvai ruda arba plytinės spalvos, centre tamsesnė, kartais su rausvomis ar rudomis dėmėmis, sausa.

Lakšteliai: ploni, tankūs, jauno grybo balsvi, senesnio gelsvi arba šviesiai rudi, pilkai rusvi, pakraštėliai baltai dėmėti, drėgname ore išskiria vandeningus lašus, sausroje dėmėti, priaugtiniai.

Kotas: lygus, kartais apačioje truputį sustorėjęs, 4-9 cm. ilgio, 0,5-1,5 cm. storio, baltai gelsvas ar baltas, viršutinėje dalyje apaugęs smulkiais žvyneliais.

Trama (mėsa): balsva, vandeninga, kartaus-aštraus skonio bei nemalonaus kvapo.

Sporos: gelsvai rudos.

Augimas: Auga rugpjūčio - spalio mėnesiais, dažniausiai mišriuose miškuose, ypač pamiškėse - miškų pakraščiuose. Mėgsta augti kupetomis ar grupėmis

Sinonimai: [pridėti grybo sinonimą]

---

Rašykite aiškiai, suprantamai, nenaudokite jokių hieroglifų, simbolių
ar apostrofų - jų neatpažins ir iki mūsų ateis nekorektiškas tekstas.

! Grybo liaudiškas ar kitas pavadinimas (sinonimas)
Jūsų pastabos apie šį grybą:
! Jūsų el.paštas (tik tam jei reikėtų pasitikslinti)
! Įveskite kodą (kurį matote paveikslėlyje):
! Pažymėkite:

 Laukelius pažymėtus - ! - būtina užpildyti!

---

Niam niam (vartojimas): Ankščiau Ašarojanti jaunabudė buvo priskiriama prie valgomų grybų (apvirus). Šiuo metu jos verte suabejota ir yra priskiriama prie NEvalgomų grybų. Šiaip yra kartaus-aštraus skonio bei nemalonaus kvapo, todėl ir ankščiau retai kas rinko.

  Panaši į pavasarinę balteklę (Calocybe gambosa), tik ši masyvesnė, miltų kvapo, lakšteliai balsvi, gelsvi auga tik pavasarį.

Ketvirtosios kategorijos grybas

Rekomenduojame žinoti

Po erkės įsisiurbimo - kokie nerimą keliantys simptomai? Po erkės įsisiurbimo asmenys privalo stebėti savo sveikatą (iki 35 dienų), o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų

Pirmoji pagalba įkandus gyvatei Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

Kaip gaivinti skenduolį? :: SOS pagalbos patarimai Žmonės skęsta dėl neatsargaus elgesio vandenyje, pervertinę savo jėgas, būdami neblaivūs. Skęstant plaučiuose nevyksta dujų apykaita, kvėpavimo takai ir plaučiai prisipildo