TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Pirmoji pagalba nusideginus

     Dabar esate »» SOS pagalbos patarimai
    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis medžiagomis.

    Vaikai ypač dažnai nusidegina karštais skysčiais, pavyzdžiui, kava ar arbata. Taip atsitinka ir dėl tėvų neatsargumo – mama ar tėtis ruošiasi gerti kavą ir padeda puodelį lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, ant stalelio krašto, o vaikas, bėgdamas ar užkliudęs alkūne, jį užsiverčia ant savęs.

    Žiemą oda dažniau nudega kuriant židinį ar krosnį, netyčia prisilietus prie įkaitintos viryklės, taip pat užsidegus rūbams gaisro metu. Reikėtų būti atsargiems ir švenčiant gamtoje, kūrenant laužą. Neretai, šiek tiek apsvaigus nuo alkoholio ir įsilinksminus, yra tam tikra rizika įkristi į liepsnojantį laužą.

    Dauguma buitinių nudegimų yra pirmo laipsnio, kai oda parausta, bet pūslių nėra. Paprastai būna nudeginti nedideli plotai, jie negilūs, todėl juos galima gydyti namuose, aišku, prižiūrint ir šeimos gydytojui.

    Į gydytoją reikėtų kreiptis tada, kai nudegimai užima didesnį plotą ar yra gilesni. Šie nudegimai yra antrojo laipsnio. Oda ne tik parausta, bet susidaro ir pūslės.

    Trečiojo laipsnio nudegimas nustatomas tuo atveju, kai yra pažeisti gilesni odos sluoksniai, oda yra išbalusi ar net apanglėjusi, pažeistas plotas sudaro daugiau nei 5 proc. viso kūno paviršiaus (t.y. nudegimo plotas yra didesnis negu penki žmogaus delnai). Aišku, jei įtariate, kad nudegimas yra trečiojo laipsnio, būtina nedelsiant skambinti 03 arba 112 ir kuo skubiausiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

    Reikėtų atsiminti ir tai, kad vaiko oda jautresnė nei suaugusio žmogaus, todėl ją reikia labiau ir saugoti. Natūralu, kad į karštį vaiko odelė reaguoja jautriau, todėl lengviau ir nudega.


    Visais atvejais, kai yra nudeginama oda, pažeistą vietą pirmiausia reikia atšaldyti ir odą nuraminti. „Pirmoji pagalba nusideginus, neatsižvelgiant į nudegimo rūšį (orkaitė ar karšti garai), visuomet yra tokia pati – šaltas vanduo. Nudegusią vietą reikia pakišti po šaltu tekančiu vandeniu ir palaikyti maždaug 10–20 min. Vandens srovė turėtų būti normali, bet ne per stipri. Juk po labai stipria srove galima susižeisti ir sveiką odą“. „Nudegimą reikėtų šaldyti tol, kol pranyksta skausmas (bet ne ilgiau nei 20 minučių). Jei esate toli nuo namų, o aplink yra sniego ar ledo – uždėkite jų, tačiau jei yra galimybė visuomet rinkitės šaltą tekantį vandenį. Po to nudegusią vietą reiktų patepti hidrogeliu, kuris skatina žaizdos gijimą ir neleidžia žaizdai plėstis, ir sužeistą vietą aprišti švariu tvarsčiu. Jį reikėtų nusiimti po paros“.

    Didžiausia klaida – pulti į paniką. Svarbiausia – neprarasti savitvardos! Taip pat, nerekomenduojama taikyti vadinamąsias „liaudiškas priemones“: tepti įvairiais riebalais, aliejais, barstyti miltais, druska, purkšti neaiškios kilmės purškalais.

    Odos nudegimams tepti reikia naudoti preparatus, kurie skatina drėgmės apykaitą žaizdoje ir saugo nuo bakterijų. Toks yra, pavyzdžiui, hidrogelis Curiosin Gel. Šis preparatas skatina natūralų gijimą, ramina uždegimą ir skausmą. Atvėsintą vietą reikia plonai patepti hidrogeliu ir steriliai uždengti. Vėliau tepti 2–3 kartus per dieną, kol visiškai sugis. Naudojant šio preparato, vėliau nesusidaro randai.

    Nudegusi žaizda nėra sumuštinis ir nereikia jos tepti aliejumi ar sviestu – nuo to gijimas nepagerės ir skausmas nesumažės. Buitiniai riebalai, riebaliniu pagrindu pagaminti kremai, putos tarsi „užrakina“ karštį odoje, todėl odos pažeidimas tik gilės. Šios priemonės trukdo sužeidimui gyti, didina skausmą ir uždegimą, o kartais tampa netgi žaizdos infekcijos priežastimi.
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

    Kiek laiko reikia virti grybus?

    Paruosimas. Kiek laiko reikia virti grybus? Grybai būna išvirę, kai jie puode sukrinta ant dugno ir nustoja išsiskirti putos, bet

    Grybų sandara. Kotas

    Grybų kotas būna pilnaviduris arba iš dalies arba visiškai tuščiaviduris. Dažniausiai cilindriškas, kartais prie pagrindo nusmailėjęs ar svogūniškai sustorėjęs ir įsišakniję

Atėjau... radau... pasilikau...

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Paprastoji poniabudė

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija