TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų radioaktyvumas

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų (atskirais atvejais iki 100 kartų) nei šalia grybų augantys augalai.

    Remiantis moksline literatūra, kad valgomų grybų radioaktyvusis užterštumas kinta priklausomai nuo jų augimo vietos. Vienos grybų rūšys yra linkusios sukaupti daugiau teršalų, kitos – mažiau. Surinktų iš skirtingų to pačio miško vietų grybų radioaktyvioji tarša gali labai skirtis. Tai nulemia įvairūs faktoriai – grybų rūšis, dirvožemio užterštumas, periodas po radioaktyvaus užteršimo, drėgmė.

    Palyginti „švarios“ nuo šio radionuklido yra voveraitės, mažiau kaupia ir tikriniai baravykai. Po Černobylio avarijos buvo nustatyti pagrindiniai radioaktyviųjų medžiagų (radioaktyvaus cezio) kaupėjai - grybai. Tai raukšlėtasis gudukas, pilkoji meškutė, žaliuokės, kai kurios baravykinių grybų rūšys, ypač rudakepuris baravykas.

    Be to, nustatyta, kad spygliuočių miškuose augančių grybų radioaktyvus užterštumas didesnis nei lapuočių miškuose augančių grybų. Radioaktyvus cezis grybo kūne pasiskirsto netolygiai. Daugiausia jo susikaupia grybo kepurėlėje, mažiau – kotelyje.

    Radioaktyvios medžiagos yra žalingos sveikatai. Dažnai ir dideliais kiekiais joms patenkant į organizmą, pažeidžiama ląstelių genetinė informaciją, padidėja mutacijų tikimybė. Mutacijos skatina onkologinius susirgimus ir gali būti genetiškai paveldimos.

    Kiekvienais metais yra taliekami tyrimai LRSC (Lietuvos Radiacinės saugos centras) praeitais metais atliko apie 200 tyrimų radioaktyviai taršai įvertinti 25 rūšyse grybų iš įvairių Lietuvos vietovių. Visi tirti grybai atitiko higienos reikalavimus. Didesni Cs radionuklido kiekiai (daugiau nei 300 Bq/kg pavienių grybų) praeitais metais rasti žaliuokėse. Leidžiama didžiausioji radioaktyviojo užterštumo koncentracija maiste yra 600 Bq/kg šviežios grybų masės arba 6 kBq/kg sausos masės grybų.

    Beto, maistui yra naudojami termiškai apdoroti valgomieji grybai. Radioaktyvaus Cs kiekį valgomuosiuose grybuose iki 58-82% galima sumažinti juos verdant arba blanširuojant, o iki 90% - užšaldžius ir po to 2 kartus pamirkius šiltame vandenyje.

    Mokslinėje literatūroje teigiama, kad ateityje grybų užterštumas radioaktyviu Cs turės mažėti. Daugelyje Europos valstybių nustatytas mažas grybų radioaktyvusis užterštumas, todėl gauti didelę radioaktyvumo dozę maistui vartojant valgomus grybus yra neįmanoma.

    RVVIC (Rizikos vertinimo ir visuomenės informavimo centras), remdamasis NVL (Nacionalinės veterinarijos laboratorija) ir LRSC (Lietuvos Radiacinės saugos centras) tyrimų rezultatais, nusprendė, kad Lietuvoje grybų radioaktyvusis užterštumas yra mažas ir suvartojamas jų kiekis nekelia rizikos vartotojų sveikatai.

    Abejojantiems dėl grybų radioaktyvumo – specialistų konsultacijos - www.sam.lt

    Iškilus abejonėms dėl grybų radioaktyvumo rekomenduojama kreiptis į RSC specialistus, adresu Kalvarijų 153, Vilniuje, kur bus suteikta specialistų konsultacija.
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų radioaktyvumas

    Grybų radioaktyvumas beveik visada būna kelis kartus didesnis už toje pačioje vietoje augančių augalų. Valgomi grybai gali sukaupti 50 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų

    Kas turėtų būti vaistinėlėse?

    Kadangi dažniausiai grybauti vykstam su automobiliu, tad vaistinėlė galima sakyt, praktiškai visuomet po ranka. Nes kiekvienas žmogus privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą

    Kaip elgtis su ugnimi gamtoje?

    Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje! Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

    Pirmoji pagalba susidūrus su žaibu

    Paprastai patyrus žaibo smūgį, ant nukentėjusiojo kūno matyti melsvos spalvos medžio pavidalo raizginys. Nukentėjusysis visais atvejais praranda samonę

    Kaip sudaromi grybų pavadinimai (lotyniški)

    Visų grybų, kaip ir kitų organizmų, vardams žymėti mokslinėje literatūroje vartojamas dvinaris (binarinis) būdas. Pavyzdžiui, kiekvienas augalas ar gyvūnas vadinamas dviem

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija