TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų paplitimas

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos gyventojai.

    Literatūroje grybai buvo minimi dar 500 m.pr.Kr. Jie šimtmečiais buvo nepamainomas ir pagrindinis maistas, ypatingai pietinėje Europoje, tuomet grybus vadino ”miškų mėsa”.

    Teigiama, kad Lietuvos miškuose randama ~1000 grybų rūšių, nors manoma, kad iš viso jų gali augti ~2000 (Europoje daugiau kaip 6000 rūšių). Yra net ~350 valgomų grybų (Europoje ~500). Maždaug ~100 rūšių yra labai gero skonio.

    Tačiau realiai renkama tik ~20 grybų rūšių, o kiti lieka miške arba dar blogiau yra tiesiog išspardomi. Yra net tokia klaidinga nuomonė: kad valgomi tik tie, iš kurių, nupjovus ar perlaužus trykšta pieniškos sultys, o visi kiti laikomi nevalgomais, deja tai netiesa, tokiu posakiu vadovautis neverta. Aišku, toks žmonių atsargumas renkant grybus padeda išvengti apsinuodijimų, bet radus nežinomą grybą vertėtų juo atidžiau pasidomėti, žinoma visuomet geriausia pasiklausti pas pažįstamą prityrusį grybautoją...

    Pavasarį, nuo balandžio vidurio, t.p ir gegužę auga bobausiai, briedžiukai tai pirmieji grybai, pranešantys apie beprasidedantį grybų sezoną. Vasarą, maždaug nuo birželio vidurio, pradeda derėti dauguma valgomųjų grybų. Rugsėjo viduryje pasirodo žaliuokė, juosvažalis baltikas, gluosninė kreivabudė. Daugiausia grybų Lietuvoje dygsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais - tai pats grybautojų įkarštis...

    Grybingiausios teritorijos yra rytų ir pietryčių Lietuvoje - Rūdninkų, Labanoro ir Pabradės giriose, Kazlų Rūdos miškuose, Žaliojoje ir Šimonių giriose. Taip pat grybingi Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Biržų, Alytaus, Jurbarko, Tauragės ir Plungės r. miškai. Skirtingose augavietėse grybų paplitimas ir derlingumas nevienodas. Daugiausia jų auga sausuose ar vidutinio drėgnumo spygliuočių miškuose, ypač pušynuose ar eglynuose su beržais ir ąžuolais, gerokai mažiau – užpelkėjusiuose miškuose, pievose ir pelkėse.

    Beto, dažnai labai geri valgomi grybai auga tiesiog miestų parkuose, soduose ir pakelėse, tačiau tokie grybai yra labiau užteršti, negu augantys miškuose, tad labai žavėtis tokiose vietose rastais grybais nevertėtų...
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų paplitimas

    Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

    Grybų sistematika

    Šiandien yra žinoma daugiau kaip 100 000 grybų rūšių. Beto kiekvieną dieną registruojami, taigi su kiekviena diena grybų rūšių didėja

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Kaip išvengti susidūrimo su gyvate?

    Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Reikia avėti aulinius guminius batus – gyvatės retai įkanda aukščiau apatinio blauzdos trečdalio. Brisdami per

    Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?

    Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui

Atėjau... radau... pasilikau...

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Paprastoji poniabudė

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija