TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų paplitimas

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos gyventojai.

    Literatūroje grybai buvo minimi dar 500 m.pr.Kr. Jie šimtmečiais buvo nepamainomas ir pagrindinis maistas, ypatingai pietinėje Europoje, tuomet grybus vadino ”miškų mėsa”.

    Teigiama, kad Lietuvos miškuose randama ~1000 grybų rūšių, nors manoma, kad iš viso jų gali augti ~2000 (Europoje daugiau kaip 6000 rūšių). Yra net ~350 valgomų grybų (Europoje ~500). Maždaug ~100 rūšių yra labai gero skonio.

    Tačiau realiai renkama tik ~20 grybų rūšių, o kiti lieka miške arba dar blogiau yra tiesiog išspardomi. Yra net tokia klaidinga nuomonė: kad valgomi tik tie, iš kurių, nupjovus ar perlaužus trykšta pieniškos sultys, o visi kiti laikomi nevalgomais, deja tai netiesa, tokiu posakiu vadovautis neverta. Aišku, toks žmonių atsargumas renkant grybus padeda išvengti apsinuodijimų, bet radus nežinomą grybą vertėtų juo atidžiau pasidomėti, žinoma visuomet geriausia pasiklausti pas pažįstamą prityrusį grybautoją...

    Pavasarį, nuo balandžio vidurio, t.p ir gegužę auga bobausiai, briedžiukai tai pirmieji grybai, pranešantys apie beprasidedantį grybų sezoną. Vasarą, maždaug nuo birželio vidurio, pradeda derėti dauguma valgomųjų grybų. Rugsėjo viduryje pasirodo žaliuokė, juosvažalis baltikas, gluosninė kreivabudė. Daugiausia grybų Lietuvoje dygsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais - tai pats grybautojų įkarštis...

    Grybingiausios teritorijos yra rytų ir pietryčių Lietuvoje - Rūdninkų, Labanoro ir Pabradės giriose, Kazlų Rūdos miškuose, Žaliojoje ir Šimonių giriose. Taip pat grybingi Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Biržų, Alytaus, Jurbarko, Tauragės ir Plungės r. miškai. Skirtingose augavietėse grybų paplitimas ir derlingumas nevienodas. Daugiausia jų auga sausuose ar vidutinio drėgnumo spygliuočių miškuose, ypač pušynuose ar eglynuose su beržais ir ąžuolais, gerokai mažiau – užpelkėjusiuose miškuose, pievose ir pelkėse.

    Beto, dažnai labai geri valgomi grybai auga tiesiog miestų parkuose, soduose ir pakelėse, tačiau tokie grybai yra labiau užteršti, negu augantys miškuose, tad labai žavėtis tokiose vietose rastais grybais nevertėtų...
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Pirmieji mūsų sodo grybai - briedžiukai.

    Valgomųjų briedžiukų ieškokite lapuočių miškuose ir parkuose, netgi savo soduose po krūmais, drėgnose, saulės šildomose vietose. Pvz pas mus sode, auga po ar šalia kukmedžių

    Pirmoji pagalba apsinuodijus

    Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą, iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną, po to duokite išgerti 1-2 litrus šilto vandens

    Kaip saugotis nuo žaibo?

    Kaip saugotis nuo žaibo? Jeigu audra užklupo miške, ar tiesiog lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų

    Pirmoji pagalba susižeidus

    Reikia žinoti, kad pagrindinės priemonės susižeidus yra tvarsčiai ir šaltis - ledas ar šalti kompresai. Pasirenkant tvarstį svarbu, kad jis būtų šiek tiek didesnis nei

    Pirmoji pagalba užspringus

    Užspringimo priežastis: žmogus negali vienu metu ryti ir įkvepti - tą jis turi daryti skyrium tai yra arba ryti arba įkvėpti

    Pirmoji pagalba susidūrus su žaibu

    Paprastai patyrus žaibo smūgį, ant nukentėjusiojo kūno matyti melsvos spalvos medžio pavidalo raizginys. Nukentėjusysis visais atvejais praranda samonę

    Grybų maistinė vertė

    Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

Kietoji guotė

Kietoji guotė išsiskiria balsvai gelsva ar dramblio kaulo spalvos, dažnai ir su žalsvu atspalviu, netaisyklingos formos kepurėle bei tokios pat spalvos kotu. Išskirtinai lap

Vėduoklinė meškaitė

Nuodingi, nevalgomi grybai Vėduoklinė meškaitė išsiskiria bekote, vėduokliška, švelniai plaušuota, gelsvai oranžiškos ar ryškios geltonai oranžiškos spalvos kepurėle.

Skroblyninis raudonviršis

Skroblyninis raudonviršis išsiskiria matine ruda arba pilkai ruda kepurėle, kuri augant dažniausiai susiraukšlėja, labai retai suskeldėja, plaušuotu kotu.

Juosvasis raudonviršis

Juosvasis raudonviršis išsiskiria juosva arba juosvai ruda kepurėle, baltais vamzdeliais,kurie augant pilkėja, šiukščiu juodai plaušuotu kotu bei beržų kaimynyste.

Paprastoji poniabudė

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir ž

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija