TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų maistinė vertė

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Dėl grybų maistingumo yra ginčinamasi, vieni teigia, kad grybai maistingumu nepasižymi, tačiau girdisi ir visai priešingų nuomonių... Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai.

    Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Tačiau realiai žmonės juos mėgsta daugiau dėl skonio negu dėl maistinės vertės. Daugiausia maistingųjų medžiagų yra grybo kepurėlėje, mažiau - kote. Dėl to menkesnės vertės grybų kotai paprastai maistui nevartojami, nors realiai, aišku tai priklausomai kaip sekėsi grybauti.

    Šiaip grybai – nekaloringi, tačiau džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos buljoną. Maistingesni jauni grybai.

    Grybai turi daug vandens (84-95%) ir nemažai blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4-6% (pavyzdžiui, chitino).

    Baltymai. Įvairių rūšių grybuose, net ir to paties grybo skirtingose dalyse baltymų yra nevienodai. Jų daugiausia jaunų grybų kepurėlėse, o mažiausia kote. Baltymai geriausiai įsisavinami iš džiovintų grybų miltelių ~ 88 %, blogiausiai - iš šviežių grybų ~ 70%. Teigiama, kad grybų milteliuose baltymų yra beveik dvigubai daugiau negu šviežioje mėsoje. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena.

    Riebalai. Pačiuose grybuose riebalų yra labai mažai ir tuos pačius organizmas sunkiai įsisavina.

    Angliavandeniai. Pagal jų kiekį ir sudėtį grybai prilyginami daržovėms, nors turi ir tik jiems būdingų junginių. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.

    Yra nustatyta, kad 100 g baravykų yra: Baltymų – 4,4 g.; Riebalų – 0,5 g.; Angliavandenių – 4,5 g.; Kalio - 235 mg.; Fosforo - 142 mg.; Natrio - 52 mg.; Kalcio - 22 mg.; Magnio - 16 mg.; Geležies - 1,2 mg.; Folio rūgšties - 44 µg.; Vitamino D 7,53 µg, taip pat kaip jau minėta nedideliais kiekiais vitaminų E, B1, B2, Vit. PP, B6, C

    Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui netinkami, nes juose yra daug chitino. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę reiktų pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nesuvirškinamos, be to, būna daug vabzdžių lervų.

    Taigi, klaidinga manyti, kad grybai – tik ląsteliena ir vanduo...
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Kaip išvengti susidūrimo su gyvate?

    Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Reikia avėti aulinius guminius batus – gyvatės retai įkanda aukščiau apatinio blauzdos trečdalio. Brisdami per

    Grybų skirstymas maistinėmis kategorijomis

    Seniau valgomieji grybai pagal skonį ir vertę buvo skirstomi į keturias sąlygines kategorijas, šiuo metu šių kategorijų beveik jau kaip ir atsisakoma, teigiama, kad žmonės

    Pirmoji pagalba susižeidus

    Reikia žinoti, kad pagrindinės priemonės susižeidus yra tvarsčiai ir šaltis - ledas ar šalti kompresai. Pasirenkant tvarstį svarbu, kad jis būtų šiek tiek didesnis nei

    Grybų maistinė vertė

    Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio

    Pirmieji mūsų sodo grybai - briedžiukai.

    Valgomųjų briedžiukų ieškokite lapuočių miškuose ir parkuose, netgi savo soduose po krūmais, drėgnose, saulės šildomose vietose. Pvz pas mus sode, auga po ar šalia kukmedžių

Violetinis nuosėdis

Violetinis nuosėdis išsiskiria šiurkščiai aksomiška, violetinės ar melsvai juodos spalvos kepurėle bei tokios pat spalvos rudo atspalvio ar su rudomis dėmėmis kotu.

Pilkasis žagaris

Krūmelio formos nedideli grybai, tik 3-8 cm. aukščio, krūmiškai išsišakoję iš bendro trumpo ir storo koto į didesnes ir smulkesnes šakutes, paprastai pilkos arba pilkai rusv

Baltoji musmirė

Nuodingi, nevalgomi grybai Baltoji musmirė išsiskiria savo balta spalva, tiek kepurėlė, tiek kotas, tiek lakšteliai, tiek trama yra baltos spalvos. Kotas palei lakštelius turi žiedą, kuris deja augdam

Šilkaviršė šydabudė

Šilkaviršė šydabudė išsiskiria balta stipriai plaušuota pasišiaušusia, dažniausiai bukai kūgiška kepurėle, kuri augant plokštėja bei ryškiai matoma didele išnara. Grybas aug

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Paprastoji poniabudė

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir ž

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija