TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų maistinė vertė

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Dėl grybų maistingumo yra ginčinamasi, vieni teigia, kad grybai maistingumu nepasižymi, tačiau girdisi ir visai priešingų nuomonių... Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai.

    Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Tačiau realiai žmonės juos mėgsta daugiau dėl skonio negu dėl maistinės vertės. Daugiausia maistingųjų medžiagų yra grybo kepurėlėje, mažiau - kote. Dėl to menkesnės vertės grybų kotai paprastai maistui nevartojami, nors realiai, aišku tai priklausomai kaip sekėsi grybauti.

    Šiaip grybai – nekaloringi, tačiau džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos buljoną. Maistingesni jauni grybai.

    Grybai turi daug vandens (84-95%) ir nemažai blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4-6% (pavyzdžiui, chitino).

    Baltymai. Įvairių rūšių grybuose, net ir to paties grybo skirtingose dalyse baltymų yra nevienodai. Jų daugiausia jaunų grybų kepurėlėse, o mažiausia kote. Baltymai geriausiai įsisavinami iš džiovintų grybų miltelių ~ 88 %, blogiausiai - iš šviežių grybų ~ 70%. Teigiama, kad grybų milteliuose baltymų yra beveik dvigubai daugiau negu šviežioje mėsoje. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena.

    Riebalai. Pačiuose grybuose riebalų yra labai mažai ir tuos pačius organizmas sunkiai įsisavina.

    Angliavandeniai. Pagal jų kiekį ir sudėtį grybai prilyginami daržovėms, nors turi ir tik jiems būdingų junginių. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.

    Yra nustatyta, kad 100 g baravykų yra: Baltymų – 4,4 g.; Riebalų – 0,5 g.; Angliavandenių – 4,5 g.; Kalio - 235 mg.; Fosforo - 142 mg.; Natrio - 52 mg.; Kalcio - 22 mg.; Magnio - 16 mg.; Geležies - 1,2 mg.; Folio rūgšties - 44 µg.; Vitamino D 7,53 µg, taip pat kaip jau minėta nedideliais kiekiais vitaminų E, B1, B2, Vit. PP, B6, C

    Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui netinkami, nes juose yra daug chitino. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę reiktų pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nesuvirškinamos, be to, būna daug vabzdžių lervų.

    Taigi, klaidinga manyti, kad grybai – tik ląsteliena ir vanduo...
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Ką vertėtų žinoti prieš ruošiant grybus?

    Prieš ruošiant, grybai pirmiausia gerai nuvalomi peiliuku. Kazlėkų ir ūmėdžių odelė nulupama, nes ji yra kartoka, be to, kazlėkų odelė turi daug gleivinių medžiagų. Paskui

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Raganų ratilai

    Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

    Grybų sandara. Kepurėlių tipai

    Kepurėlė – grybo viršutinė dalis. Vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Spalvos pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas

    Grybų paplitimas

    Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas. Yra manoma, kad juos rinko Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos

    Simptomai apsinuodijus grybais

    Dažniausiai apsinuodijus grybais simptomai atsiranda ne iš karto, todėl dažnai neskubama kreiptis į gydytoją, O tai gali būti lemtinga klaida, deja kartais nebeištaisoma

    Pirmoji pagalba įkandus gyvatei

    Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angis. Jų buveines galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose

Gelsvoji šakabudė

Nuodingi, nevalgomi grybai Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu

Samaninė arenija

Nuodingi, nevalgomi grybai Samaninė arenija - nedidelis, labai plonas grybas, išsiskiriantis savo vėduokliška kepurėle, dažniausiai netaisyklingai banguotais kraštais. Atrandamas išskirtinai tarp arba

Dvispalvė lakabudė

Lakabudė dvispalvė išsiskiria savo violetiniu atspalviu, nors ir yra valgoma, bet reto grybautojo renkamas grybas.. matyt atbaido jo spalva, nors pasižymi skaniu skoniu bei

Konrado guotenė

Nuodingi, nevalgomi grybai Konrado guotenė išsiskiria savo spalva, kuri įvairuoja nuo geltonos iki oranžiškai geltonos. Grybui senėjant spalva paprastai išblunka iki pilkai rusvos spalvos.

Paprastasis kelmutis

Kelmučiai, pasirodo gali būti didžiausias pasaulyje gyvas organizmas. Jav mokslininkai nustatė, kad vienas

Paprastoji poniabudė

Jauni grybai yra vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, balti, pusiau iš žemės išlindę arba dažnai būna ir

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija