TOP meniu » Pradžia » Valgomi grybai » Nuodingi ir nevalgomi grybai » Vaistiniai grybai » Paieška

    Grybų maistinė vertė

     Dabar esate »» Straipsniai apie grybus
    Dėl grybų maistingumo yra ginčinamasi, vieni teigia, kad grybai maistingumu nepasižymi, tačiau girdisi ir visai priešingų nuomonių... Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymais, amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai.

    Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Tačiau realiai žmonės juos mėgsta daugiau dėl skonio negu dėl maistinės vertės. Daugiausia maistingųjų medžiagų yra grybo kepurėlėje, mažiau - kote. Dėl to menkesnės vertės grybų kotai paprastai maistui nevartojami, nors realiai, aišku tai priklausomai kaip sekėsi grybauti.

    Šiaip grybai – nekaloringi, tačiau džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos buljoną. Maistingesni jauni grybai.

    Grybai turi daug vandens (84-95%) ir nemažai blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4-6% (pavyzdžiui, chitino).

    Baltymai. Įvairių rūšių grybuose, net ir to paties grybo skirtingose dalyse baltymų yra nevienodai. Jų daugiausia jaunų grybų kepurėlėse, o mažiausia kote. Baltymai geriausiai įsisavinami iš džiovintų grybų miltelių ~ 88 %, blogiausiai - iš šviežių grybų ~ 70%. Teigiama, kad grybų milteliuose baltymų yra beveik dvigubai daugiau negu šviežioje mėsoje. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena.

    Riebalai. Pačiuose grybuose riebalų yra labai mažai ir tuos pačius organizmas sunkiai įsisavina.

    Angliavandeniai. Pagal jų kiekį ir sudėtį grybai prilyginami daržovėms, nors turi ir tik jiems būdingų junginių. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.

    Yra nustatyta, kad 100 g baravykų yra: Baltymų – 4,4 g.; Riebalų – 0,5 g.; Angliavandenių – 4,5 g.; Kalio - 235 mg.; Fosforo - 142 mg.; Natrio - 52 mg.; Kalcio - 22 mg.; Magnio - 16 mg.; Geležies - 1,2 mg.; Folio rūgšties - 44 µg.; Vitamino D 7,53 µg, taip pat kaip jau minėta nedideliais kiekiais vitaminų E, B1, B2, Vit. PP, B6, C

    Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui netinkami, nes juose yra daug chitino. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę reiktų pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nesuvirškinamos, be to, būna daug vabzdžių lervų.

    Taigi, klaidinga manyti, kad grybai – tik ląsteliena ir vanduo...
     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)

    Rekomenduojame žinoti

    Grybų sistematika

    Šiandien yra žinoma daugiau kaip 100 000 grybų rūšių. Beto kiekvieną dieną registruojami, taigi su kiekviena diena grybų rūšių didėja

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

    Grybų poveikis sveikatai

    Grybai – nekaloringas, tačiau sunkiai virškinamas maistas. Kai kurie žmonės yra nepaprastai jautrūs grybams: suvalgę bet kokių grybų, jie jaučiasi lyg apsinuodiję. Tokiems

    Kaip saugotis nuo žaibo?

    Kaip saugotis nuo žaibo? Jeigu audra užklupo miške, ar tiesiog lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų

    Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės

    Aplinkos ministerijos parengtose Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklėse nurodyta, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus

    Kaip orentuotis miške ir nepasiklysti?

    Kaip orentuotis miške ir nepaklysti? pirmiausia įsidėmėkite vietą kurioje pastatyta transporto priemonė su kuria atvykote. Įsidėmėkite kuriuo keliu atvažiavote ir

    Pirmieji mūsų sodo grybai - briedžiukai.

    Valgomųjų briedžiukų ieškokite lapuočių miškuose ir parkuose, netgi savo soduose po krūmais, drėgnose, saulės šildomose vietose. Pvz pas mus sode, auga po ar šalia kukmedžių

Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

Rekomenduojame

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija